Neseniai Lietuvos futbolo bendruomenę pasiekė ypatinga žinia, kad prestižinį UEFA masinio futbolo apdovanojimą pelnė „IKI. Pradinukų lygos – Iššūkių mėnesio“ projektas, šiemet sutelkęs net 601 komandą, 11283 vaikus ir 550 pedagogų.
Tai – Lietuvos ugdymo įstaigas įtraukiantis edukacinis projektas, kuris padeda vaikams susipažinti su futbolu, varžytis draugiškoje aplinkoje su bendraminčiais, o vėliau – pradėti reguliariai lankyti futbolo treniruotes. Esminė projekto dalis – naudingų žinių suteikimas apie Lietuvą ir pasaulį bei sveikos gyvensenos puoselėjimas.
UEFA reportažą kūrę „DEAD Films“ atstovai apsilankė ir užfiksavo Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos kasdienybę, kurios neatsiejama dalimi tapo „IKI. Pradinukų lygos – Iššūkio mėnesio“ užsiėmimai. Parengtą reportažą galima pamatyti šioje nuorodoje.
Oficialiai paskelbus apie pelnytą geriausios Europos masinio futbolo iniciatyvos apdovanojimą, buvo padėkota visiems prisidėjusiems prie projekto sėkmės. Druskininkuose dirbanti mokytoja Alina Bikulč pasidalino būtent, kokie žingsniai leido padaryti svarbų pokytį vietos bendruomenėje, kaip futbolas lavina mokinių charakterį ir įgūdžius.
–Alina, atskleiskite apie savo profesinio kelio pradžią. Kada apsisprendėte tapti mokytoja bei kada futbolas tapo jūsų kasdienybės dalimi?
–Pradėjau lankyti orientavimosi sportą, o pati žaidžiu futbolą gal nuo 4-os klasės. Orientavimosi metu kartas nuo karto žaisdavome futbolą. Tokia buvo mano pradinė pažintis su futbolu. Kai atsirado vaikai, tada su jais pastoviai užsiimdavome judriais žaidimais, tarp kurių buvo ir futbolas.
Dirbti mokykloje pradėjau prieš 8 metus. Tiksliai nepasakysiu, kada pirmąsyk pamačiau informaciją apie „Pradinukų lygos“ projektą ir užsiregistravome. Pamenu, pirmasis mūsų bandymas buvo itin smagus. Vaikams patiko, kad gavome priemones, patiko užduotys. Kai išleidau mokinių laidą, gavau priešmokyklinę klasę ir ją įtraukiau į „Futboliuko“ projektą. Organizavome tąkart turnyrus su tėvais, o tai jiems patiko. Su darželiu organizavome futbolo varžybėles, tad užgimė bendrystė. Pernai mokomi vaikai buvo pirmokai, šiemet jau antrokai, tad vėl dalyvaujame „Pradinukų lygoje“.
Po savo pirmos patirties šiose žaidynėse pasiūliau ir mokyklos kolegėms prisijungti. Kaskart vis daugiau mano kolegių nusprendė prisijungti prie „Pradinukų lygos“, o šiemet iš mūsų mokyklos žaidynėse dalyvauja net 11 klasių.
–Kaip jums pavyko futbolo pagalba taip sėkmingai apjungti mokyklos bendruomenę bei įtraukti kaimynines įstaigas?
–„Pradinukų lygos“ projekte dalyvaujame labiau savo mokyklos ribose, o, kai dalyvavome „Futboliuke“, tada labai bendradarbiavome su „Žibutės“ darželiu. Viena iš „Futboliuko“ užduočių buvo pasikviesti kitas įstaigas, tad tai paskatino ir motyvavo mūsų draugystę. Mūsų mokykloje, apsitarus su kitomis mokytojomis, darome bendrus užsiėmimus. Sakyčiau, kad mokytojų įsitraukimas į futbolą labiausiai priklauso nuo asmeninio pačių noro ir turimo laiko.
–Ar dalyvaudami „Pradinukų lygoje“ siekėte nuosekliai didinti dalyvaujančių vaikų gretas?
–Ne, pačios klasės nori įsitraukti. Priverstinis įtraukimas niekada neduos rezultato. Tiesiog pasiūlau prisijungti, parašau į bendrą grupę ir taip paaiškėja poreikis. Pernai atsirado toks dalykas, kad net ne visi suspėjo užsiregistruoti laiku į „Pradinukų lygą“ ir liko už borto. Šiemet rašydama kitiems akcentavau, kad paskubėtų, o visos klasės suspėjo užsiregistruoti. Išties, tai populiarus projektas visoje Lietuvoje, nes registracija itin greitai įvyko.
–Pakalbėkime apie edukacinę projekto dalį. Kaip jis leidžia moksleiviams paįvairinti žinias apie Lietuvą, pasaulį ir futbolą?
–Man patinka parengtos užduočių knygelės. Papildoma medžiaga mokytojams tikrai palengvina darbą ir paįvairina kasdienybę. Dauguma iššūkių patinka vaikams. Žinoma, yra sudėtingesnių uždavinių, bet kiekvienas su pagalba gali jas išspręsti. Kai kurie tėveliai prisipažino, kad ir jiems reikia padėti vaikams surasti informacijos, pavyzdžiui, nuspalvinti futbolo klubo herbą, surašyti tikslius komandų pavadinimus. Aš nematau tame nieko blogo, nes tai skatina pasidomėti vietos futbolu, o antrokams pagalba būna reikalinga. Vaikai nori surinkti daugiau taškų, tad įdeda pastangas.
„Pradinukų lyga“ dar patinka man, nes įtraukia visus dalyvauti. Klasėje jau pusė berniukų lanko futbolą, bet ne visiems drąsu prisijungti eiti žaisti ir kovoti prieš juos. Visgi, „Pradinukų lygos“ metu visi kartu žaidžiame, sprendžiame užduotis, mokomės varytis kamuolį. Pažengę mokiniai yra lyg pagalbininkai, jie parodo pavyzdį kaip galime siekti bendro tikslo.
–Jūsų mokykla išties suteikia geras sąlygas vaikams treniruotis ir žaisti futbolą, nes turite greta tiek pilnų matmenų aikštę, tiek vadinamąjį „gardelį“. Ar įžvelgėte kaip pakinta vaikų įgūdžiai aikštelėje po „Pradinukų lygos“ užsiėmimų?
–Šiaip pastebėjau, kad šiemet vaikai per pertraukas nebebijo žaisti su vyresniais moksleiviais stadione. Seniau, jeigu stadione kas nors žaisdavo, tai mažesnieji vengdavo ten eiti, nes jis kaip ir „užimtas“. Šiemet antrokai nebijo žaisti su šeštokais ar septintokais, o vyresni juos priima. Jaunieji paklausia, ar gali žaisti kartu. Mergaitės irgi maloniai nustebino, nes jos nebijo prisijungti. Turime drąsių ir aktyvių, kurios kuo puikiausiai žaidžia prieš šeštokus ir septintokus.
Labai patiko, kad šiemet mūsų komanda turėjo galimybę išvažiuoti į „Pradinukų lygos“ finalinį renginį. Nuostabi šventė buvo, smagu ten pamatyti kitas mokyklas ir jų mokinių žaidimo lygį. Parodytas futbolas buvo tikra tos šventės puošmena.
–Šiuo metu Druskininkai neturi komandos aukščiausio lygmens Lietuvos futbolo varžybose. Ar pamąstote, kad Druskininkai galėtų būti matomesni Lietuvos didžiojo futbolo žemėlapyje, o Jūs savo pastangomis priartinate prie šios svajonės išsipildymo?
–Žinoma, kad kad galėtų tai išsipildyti. Turime stiprių vaikų, bet tam reikalinga atranka. Kas pasirenka tokį futbolininko kelią, turėtų tam skirti daugiau savo laiko ir dėmesio. Pradinis ugdymas apima ir integruoja viską: muziką, dailę, žinias. Turime sporto mokykloje trenerių, kurie ruošia jaunimo futbolo komandas.
Iš mano praeitos mokinių laidos, kas labai nustebino, tarp penktokių buvo mergaičių, kurios pasirinko futbolą kaip pagrindinę sporto šaką. Mane tai smagiai nustebino, nes jos anksčiau pasižymėjo ramumu ir ne taip buvo susidomėjusios futbolu. Visgi, elitiniam futbolui visus turi ruošti specializuoti treneriai, kurie atsirenka gabius ir motyvuotus vaikus.
–Ar tapatinate save su futbolo kultūra ir garbingos kovos sklaida?
–Kaip paminėjote, iš tikrųjų, mažesniems vaikams yra morališkai sunku pralaimėti, bet užtat labai džiugu, kai jie laimi. Mes mokomės deramai pralaimėti, pasveikinti kitą komandą. Tai yra gan didelis iššūkis. Mokomės per futbolo žaidimą. Ne tik laimėti ar pralaimėti, bet garbingai rungtis, padėti atsikelti nugriuvusiam vaikui, žaisti su mergaitėmis jų neišskiriant. Taip pat svarbus yra bendradarbiavimas tarp klasių bei vaikų tėvų įtraukimas, kad jie irgi žaistų futbolą.
–Kiek Jus nustebino UEFA reportažo kūrėjų apsilankymas Jūsų mokykloje? Kaip paveikė naujiena, kad tapsite reportažo apie Lietuvos masinį futbolą herojais?
–Tas gautas skambutis labai nustebino ir iškart apsidžiaugėme. Esame aktyvi klasė mokykloje ir už jos ribų, dalyvaujame daugelyje projektų. Atskiro pasiruošimo šiam vizitui nebuvo. Jeigu būtume ko nepadarę, tada gal būtų baimės ir ruoštumės, bet kadangi visas žaidynių užduotėles nuosekliai darėme kiekvieną mėnesį, tai vaikai nepatyrė jokio streso. Pats filmavimo procesas vaikams sukėlė įspūdį. Leidome svečiams įamžinti mūsų kasdienybę.
–Reportažas leido įamžinti, galima apibūdinti, „futboliškiausią“ klasės patalpą, papuoštą plakatais ir kitais „Pradinukų lygos“ atributais. Ar ir kitos klasės dalyvauja šiame savotiškame sporto grožio konkurse bei per kūrinius atvaizduoja savo futbolo potyrius?
–Sakyčiau, kad pusė mokyklos klasių yra labai aktyvių, o kita pusė – pasyviau dalyvauja. Su kitomis klasėmis surengiame turnyrus, patys pasidarome plakatus bei turnyro diplomus. Kasmet darome šventinį baigiamajį renginį sporto salėje.
–Kaip priėmėte žinią, kad Lietuvos futbolo federacija tapo presitižinio UEFA masinio futbolo apdovanojimų laureate, prie šio įvertinimo svariai prisidėjus ir Jūsų bendruomenei?
–Iš tikrųjų, labai smagu, kad mes irgi dalyvaujame projekte, o šis mūsų kasdienis darbas buvo pastebėtas. To įdėto darbo yra be galo daug. Gerai, kad Lietuva yra matoma bei yra paskatinami projektą kuriantys žmonės. Čia yra didžiausia motyvacija, kai esi pamatomas ir įvertinamas šiame kontekste.
–Kalbant apie ateitį, galime teigti, kad dalyvavimas „Pradinukų lygoje“ virto mokyklos ritualu. Ar kelsite sau naujus tikslus, dar labiau lavinant moksleivius ir stiprinant Druskininkų sporto bendruomenę?
–Mūsų mokykloje visi norintys galės dalyvauti futbolo veiklose. Kalbant apie kitas įstaigas, iš tikrųjų, ėmėme labiau bendrauti su kitais miesto lopšeliais–darželiais. Su mokytojomis pasiskirstome į grupes, kad galėtume dirbti su vaikais ir lengviau organizuoti veiklas. Kai vienoje veikloje dalyvauja iki 60 vaikų, tai kuo puikiausiai pavyksta laikytis tvarkos, drausmės ir tinkamo dėmesio vaikams. O nueiti į svečius į kitas mokyklas, pabendrauti su kitais vaikais ir sužaisti rungtynes prieš kitas komandas yra visada smagu.
–Koks būtų Jūsų palinkėjimas mūsų masinio futbolo bendruomenei, įvertinus vykstančias socialines tendencijas Lietuvoje?
–Kuo toliau, tuo labiau pastebime, kad fizinis aktyvumas yra be galo svarbu. Reikia išjudinti ir sudominti vaikus. Būtent, sudominimas tampa sudėtingesnis reikalas. Pirmiausiai, linkėčiau mokytojams patiems norėti būti aktyviems, nepavargusiems, „neperdegusiems“, turėti noro dalyvauti žaidynėse. Tik tada vaikai ir patys norės įsitraukti bei išlaikys motyvaciją.
Sveikos gyvensenos principai būtent ir varo „Pradinukų lygą“ į priekį. Kalbu apie tinkamą mitybą, miegą, fizinį aktyvumą, ypač dabartiniame technologijų amžiuje. Kartais užduotyse buvo klausiama vaikų, kiek laiko šie praleidžia namie, o kiek laiko sportuoja. Kai kurie vaikai sąžiningai pildydavo kmygelėse, kad daugiau laiko prasėdi prie telefono, nei, kad išeina į lauką pažaisti su draugais. Manau, tėvai ir mokytojai turi prisidėti prie aktyvaus vaikų gyvenimo.
–Dėkojame už pokalbį!
Parengė Robertas Každanas/LFF.lt, UEFA nuotraukos
