Iki Europos merginų futbolo čempionato likus mažiau nei mėnesiui Lietuvos merginų (iki 17 metų, WU17) rinktinei nestinga entuziazmo ir konkurencijos dėl vietos sudėtyje.
Neseniai rinktinė grįžo iš treniruočių stovyklos Kipre, kur kontrolinėse rungtynėse Nikosijoje 5:2 įveikė vietos klubą „Lakatamia Enosis Neon THOI“ ir sužaidė lygiosiomis (1:1) su „Omonia“.
Pasak trenerės Ievos Kibirkšties, išvyka į šią šalį suteikė komandai ne tik puikias treniruočių sąlygas, bet ir įvairesnes varžoves, galimybę pakeisti aplinką.
– Kaip vertinate nuveiktą darbą treniruočių stovykloje? Kokie teigiami komandos aspektai atsiskleidė, kur dar reikėtų patobulėti?, – paklausėme I. Kibirkšties.
– Šia stovykla likau tikrai patenkinta, padirbėjome labai naudingai. Turėjome daug laiko gilintis į taktines subtilybes treniruočių metu. Tai paprasčiau padaryti kuomet geras oras, žaidėjoms nėra šalta. Treniruotėse daugiausiai dirbome ties gynyba baudos aikštelėje ir užbaigimu paskutinėje atakos fazėje. Iš psichologinės pusės kalbėjome apie tai, kaip būti šimtu procentų efektyviai komandai, kaip padėti viena kitai ir sau.
Buvo iš tiesų naudinga pakeisti aplinką nuo įprastų stovyklų, kokias dažniausiai rengdavome Marijampolėje arba Latvijoje. Žaidėjoms pakėlė nuotaiką treniruotės bei rungtynės šiltu oru, ant natūralios žolės aikščių. Kai po pratybų gali atsivėsinti jūroje – išvis puiku. Tik prireikė saugoti žaidėjas, kad rungtynių dienomis neperkaistų saulėje.
Sužaidėme dvejas kontrolines rungtynes. Pirmose rungtynėse parodėme didelį pasitikėjimą savo jėgomis, žaidėme galingai, dominavome aikštėje. Antroje dvikovoje mūsų varžovės buvo pajėgesnės, geriau pasiruošusios fiziškai. Būtent tokios rungtynės – kai turime stipresnę varžovę – man yra svarbesnės. Pirmą kėlinį sužaidėme labai gerai, tik trūko tikslumo užbaigiant atakas. Kaip minėjau, su tuo dar turime padirbėti.
Vienas pozityviausių dalykų – tai konkurencija dėl vietos sudėtyje. Pasitempus žaidėjoms, kurios rungtyniaudavo mažiau, tikrai sunku atsirinkti startinę sudėtį. Komanda daug solidesnė, kai yra rezervas ir po keitimo išėjusi žaidėja gali sustiprinti žaidimą.
Stovyklos metu taip pat turėjome galimybių daugiau praleisti laiko kartu su visu štabu, išsamiau aptarti užduotis ir akcentus iki čempionato. Be kita ko, treneris Markas Razmaratas dirba su savų žaidėjų pasirodymų analize, Kotryna Kulbytė – būsimų varžovų analize, Mantas Tamulionis kreipia dėmesį į gynybines situacijas. Pažvelgti į viską iš šono mums labai padeda Andrius Skerla. Jis mums suteikė naujų požiūrio taškų, ypač kalbant apie gynybą.
– Iki čempionato mažiau nei mėnesiui komandoje daugiau entuziazmo ar nervingumo?
– Ko gero, entuziazmo. Žinoma, yra ir tam tikro nervingumo, tačiau tai normalu. Svarbu mokėti jį pakreipti tinkama linkme. Matosi, kaip merginos vis rimčiau susitelkia į darbą, vis daugiau klausinėja, nori daugiau sužinoti. Tai džiugina.
– Dar prieš stovyklą neišvengėte traumų. Kokia dabar žaidėjų sveikata?
– Pasitaikė įvairių traumų ir ligų, bet dauguma žaidėjų yra sveikos. Neseniai su komanda vėl pradėjo treniruotis Erika Deventinaitė, kuri maždaug pusantro mėnesio nesportavo dėl galvos sutrenkimo.
Deja, rimtai susižeidė Greta Markauskaitė. Kol kas nežinome, ar ji galės padėti komandai čempionato metu. Pirminė diagnozė parodė kaulo skilimą, tačiau laukiame išsamesnių tyrimų. Bet kokiu atveju, norėsime, jog Greta būtų kartu su mumis. Man patinka jos požiūris bei atsidavimas, ji susibičiuliavusi su visomis žaidėjomis ir yra svarbi komandos dalis.
Žinoma, apmaudu, tačiau tokie atvejai – tiesiog nelaimingi atsitikimai, to pasitaiko. Iš kitos pusės matome tai, kad išvengėme raumenų patempimų ar panašių kasdieninių traumų. Tai rodo, jog komanda geroje fizinėje būklėje. Už tai norėčiau padėkoti mūsų fizinio rengimo treneriui Lukui Šinkūnui.
– Finalinio etapo burtų traukimą stebėjote Kipre. Kokios buvo emocijos, kai sužinojote, kad žaisite su Europos čempione Vokietija? Kokios pirmos mintys aplanko kalbant apie suomes, olandes?
– Emocijų buvo įvairių. Pati džiaugsmingai šūktelėjau. Tiesą sakant, norėjau, kad ištrauktume Vokietiją, nes norisi išbandyti jėgas su geriausiomis, pamatyti, ką mes sugebame prieš jas. Kitas aspektas – su šia komanda jau žaidėme pernai pasiruošimo turnyre. Manau, kad tai gali būti tam tikras pliusas, nes jau žinome ko tikėtis. Kita vertus, galime ir nustebinti varžoves, nes nuo to laiko patobulėjome. Tikrai turime bent vieną pranašumą – mums nereikia ginti titulo, neturime ko prarasti.
Suomijos komanda daug ką nustebino atrankos varžybose. Nors iš tos atrankos grupės tikėjausi Švedijos, pažįstu vieną jų žaidėją. Jau kalbėjau su ja, klausiau apie suomes. Esu pati studijavusi Suomijoje ir žinau, kaip ryškiai ten moterų futbolas pažengė į priekį. Ar moku suomiškai? Tik kelis žodžius – labas, gerai, „pasuok“ (juokiasi – aut. past.).
Žinant tai, kad Olandijos moterų rinktinė pernai laimėjo Europos čempionatą, bus įdomu sužaisti su šios šalies jaunimo komanda. Gerai pamenu, kaip su Olandija žaidžiau pati, 2009 metais Marijampolėje vykusioje Europos U-19 čempionato atrankoje. Nepaisant to, kad pralaimėjome dideliu skirtumu, tos rungtynės paliko didelį įspūdį ir gerus prisiminimus.
– Kokie komandos pasiruošimo planai per likusį mėnesį, kurias sritis planuojate akcentuoti?
– Ties tuo dirbame jau ilgai, bet vienas svarbiausių bus psichologinis pasiruošimas. Taip pat turėsime atkreipti dėmesį į žaidimą užbaigiant atakas, į standartines situacijas, ir žinoma, laukia išsami varžovų analizė.
Balandžio 20-ąją planuojame kontrolines rungtynes Baltarusijoje su vietos rinktine. Po to grįšime treniruotis į Lietuvą. Turėsime atsirinkti 20 žaidėjų čempionatui, nes nuo balandžio 30-osios numatome paskutinę treniruočių stovyklą pajūryje. Likus porai dienų persikelsime į Birštoną, kur gyvensime čempionato metu.
