2020–ųjų Optibet Lietuvos futbolo apdovanojimai baigsis jau šį sekmadienį, o Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir toliau pristato kandidatus įvairiose nominacijose. Šį kartą jūsų dėmesiui – trys futbolininkai, pretenduojantys tapti geriausiu jaunuoju Lietuvos metų futbolininku.
Atiduoti savo balsą šioje bei kitose nominacijose galite iki vasario 7 dienos, 23.59 val., savo favoritus įvertinti galite paspaudę čia.
Geriausiu jaunuoju metų futbolininkų pretenduoja tapti trys užsienyje praėjusius metus praleidę futbolininkai – „Monaco“ B komandoje žaidęs Edgaras Utkus, Italijos „Serie A“ komandos „Spezia“ vartininkas Titas Krapikas ir Kroatijos „HNK Gorica“ ekipoje žaidęs bei pernai šią nominaciją laimėjęs Paulius Golubickas.
Žemiau – kiekvieno kandidato pristatymas bei trumpi jų komentarai apie prabėgusius metus.
Edgaras Utkus: „Labai džiaugiuosi, jog esu pastebėtas ir įvertintas“
Jau kurį laiką Monako klubo sistemoje žaidžiantis saugas iš Lietuvos praėjusius metus įvertino pozityviai, nors ir nepavyko užbaigti pirmenybių.
„Manau jog praeiti metai asmeniškai nebuvo labai blogi, bet negalėčiau įvardinti ir pačiais geriausiais, nes, kaip ir daugumai, dėl COVID–19 situacijos buvo sustabdyti sezonai, o vėliau – ir nutraukti“, – sakė futbolininkas.
Jis taip taip džiaugėsi, jog per metus pavyko patobulėti ir svarbiuose taktiniuose aspektuose, o per visus klube praleistus metus išskyrė nuolatinį augimą.
„Su klubu rungtyniauti sekasi tikrai neblogai, manau, jog tikrai geriau jaučiuosi kamuolio atėmime bei technikoje. Lyginant su tuo, koks atvažiavau čia ir koks esu dabar, tai jaučiuosi tikrai patubulėjęs“, – svarstė E. Utkus.
Metai jam įsiminė ir tuo, jog futbolininkas sulaukė kvetimo bei debiutavo ir Lietuvos vyrų rinktinėje – aikštėje jis pasirodė kontrolinėje akistatoje su Farerų salų rinktine, o UEFA Tautų lygos mačą Baltarusijoje pradėjo startinėje sudėtyje.
„Kvietimo i vyrų rinktinę tikrai nesitikėjau, nes tuo pačiu laiko tarpu vyko ir U–21 rinktinės stovykla, į kurią jau buvau įrašytas.
Emocijos žaidžiant tikrai yra geros, ar tai būtų U–21, ar vyrų rinktinė, nes savo šaliai visada garbė ir laimė atstovauti. Kalbant apie jaudulį, jo tikrai buvo, visgi tai buvo pirmas kartas atstovaujant vyrų rinktinei, bet, kaip mačas prasidėjo, visas jaudulys užsimiršo“, – teigė E. Utkus.
Metai buvo vainikuoti patekimu tarp trijų geriausių jaunųjų metų futbolininkų. Kaip sako žaidėjas, tokie įvertinimai gali suteikti papildomą impulsą ateičiai.
„Labai džiaugiuosi, jog esu pastebėtas ir įvertintas, tai būtų mažas žingsnelis didelio tikslo link, o tokie dalykai man ir, turbūt, visiems futbolininkams suteikia didelę motyvacija toliau tobulėti ir siekti savo tikslo“, – akcentavo žaidėjas.
Titas Krapikas: „Turiu visada būti pasiruošęs ir laukti savo šansų“
Futbolininkui 2020–ieji taip pat įsimins – su „Spezia“ klubu jis pirmą sykį komandos istorijoje iškopė į aukščiausią Italijos lygą ir, nors debiuto ten dar laukia, jau gavo kelis šansus taurės varžybose ir išbandė jėgas prieš puikiai žinomus „Roma“ ir „Napoli“ klubus.
„Vertinčiau metus puikiai. Nutiko daug labai teigiamų dalykų, įgavau dar daugiau patirties, kurios pasisėmiau tiek rinktinėje, tiek klube.
Daug teigiamų, dar niekada nejaustų emocijų, kurias buvo garbė patirti su komanda – tiek patekimas į „Seria A“, tiek žygis Italijos taurėje“, – metus įvertino žaidėjas.
Praėjusiame atrankos cikle jis taip pat buvo ir U–21 rinktinės pagrindinis vartininkas bei kapitonas, tačiau dabar šioje amžiaus lygyje jo žygis baigėsi.
Ar futbolininkas pagalvoja apie galimą kvietimą į pagrindinę šalies rinktinę? Kol kas jis apie tokias galimybes kalba atsargiai.
„Apie nacionalinę rinktinę negalvoju, nes, manau galvoja treneriai ir jie priima sprendimus. Man tiesiog reikia būti visada pasiruošusiam ir laukti savo šansų“, – akcentavo futbolininkas.
Tuo tarpu paklaustas, ką jam reikštų laimėti geriausio jaunojo metų žaidėjo apdovanojimą, T. Krapikas liko atviras ir teigė, jog esminis akcentas – sėkmingas pasirodymas likusioje Italijos čempionato dalyje.
„Mano galvoje tikrai nėra pagrindinis dalykas laimėti šiuos rinkimus, būtų daug linksmiau, jei pavyktų su klubu išlikti „Seria A“, – teigė kėdainiškis.
Paulius Golubickas: „Svarbu įžvelgti klaidas ir stengtis, kad jų būtų kuo mažiau“
Praėjusiais metais šioje nominacijoje triumfavęs futbolininkas kiek anksčiau teigė, jog šiemet pakartoti sėkmės nebesitiki, tačiau futbolo sirgalių bei ekspertų sprendimu vėl pateko tarp trijų geriausiųjų.
„Taip, užsiminiau, jog šiemet yra mažesnė tikimybė, kad galiu laimėti šią nominaciją. Džiaugiuosi, jog patekau į trejetą. Negaliu sakyti, kad tai buvo laukta, bet visada tikiu savimi. Labai ačiū balsavusiems ir kviečiu visus toliau balsuoti, ne tik šioje kategorijoje, bet ir likusiose“, – pasakojo P. Golubickas.
Praėję metai jam lengvi nebuvo – jų pradžioje futbolininkas išvyko į „HNK Gorica“ komandą Kroatijoje, tačiau jo metu patyrė skaudžią traumą, kai per Kroatijos čempionato rungtynes žaidybiniame epizode jam buvo sulaužytas žandikaulis.
Visgi dabar futbolininkas visas negandas jau paliko praeityje ir žvelgia tik į priekį.
„Buvo ne vienas sunkus momentas, tačiau turėjau ir teigiamų akimirkų. Sunkiais momentais yra svarbu kaip tu į tai reaguosi. Negaliu nuleisti galvos ir pasiduoti, o priimti tai, kas įvyko ir perlipti tą barjerą, pasimokyti iš to. Be abejo, jaučiuosi patobulėjęs, aplink – konkurencingi komandos draugai, puikus štabas, turėjau ir turiu nuostabias treniruotes su komanda.
Galiu pabrėžti, kad tikrai patobulėjau ties smūgiavimu ir ilgu perdavimu. Galbūt žaisti teko mažiau, ir ne taip efektingai kaip galiu, bet visa tai yra puiki patirtis“, – metus reziumavo žaidėjas.
Etapas Kroatijoje futbolininkui pirmasis išvykimas į užsienio klubą nuo tada, kai praeityje teko rungtyniauti „Yeovil Town“ klubo Anglijoje jaunimo komandoje.
Kaip mini pats P. Golubickas, adaptacija naujoje aplinkoje, išvykus iš Marijampolės „Sūduvos“, sunki nebuvo.
„Puikus kolektyvas, komandoje vyrauja gera atmosfera, todėl nebuvo sunku pritapti. Svarbu būtų paminėti, jog šiuo atveju yra paprasčiau, nes lengvai galiu susišnekėti, nemažai suprantu ir kroatiškai, nes „Sūduvoje“ teko palavinti rusų kalbos žinias, o šios dvi kalbos turi panašumų.
Už aikštės ribų viskas lyg ir neblogai, tačiau aikštėje koją pakišo trauma, o jau atrodė, kad viskas klostosi neblogai. Nepaisant traumos savo pasirodymais nesu labai patenkintas, bet yra svarbu įžvelgti klaidas ir stengtis, kad jų būtų kuo mažiau“, – iššūkių pametėjusius metus apžvelgė žaidėjas.
Nuo savo konkurentų šioje nominacijoje P. Golubickas skiriasi tuo, kad sykį joje jau laimėjo – tą jis padarė praėjusiais metais.
Paklaustas apie tai, ar antra iš eilės pergalė būtų svarbesnė, futbolininkas su tuo sutiko.
„Jei pavyktų laimėti antrą kartą iš eilės, tai šis laimėjimas būtų mielesnis, kadangi pastarasis laimėjimas jau yra praeityje“, – minėjo jis.
