Buvęs Edinburgo „Hearts“ klubo saugas Audrius Kšanavičius, garsiojo „Glasgow Rangers“ marškinėliais vilkėjęs Andrius Velička, buvęs Maskvos „Spartak“ ekipos gynybos ramstis Ignas Dedura – FBK „Kaunas“ klubo jubiliejaus minėjime netruko žinomų pavardžių.
Klubo 25-erių metų istorijai skirtame renginyje Sporto muziejuje apsilankė ne viena dešimtis svečių. Tarp jų ir minėti žaidėjai, kuriems FBK „Kaunas“ tapo ilgo karjeros kelio pradžia.
Progos pabendrauti su seniai matytais kolegomis nepraleido ir buvę Lietuvos rinktinių nariai: Ričardas Beniušis, Darius Maciulevičius, Darius Gvildys, Irmantas Zelmikas, Mindaugas Grigalevičius, Tadas Papečkys, Andrius Puotkalis, Darius Sanajevas, Modestas Stonys, Tomas Miklinevičius, Gediminas Vičius bei kiti.
Oficialiai FBK „Kaunas“ istorija skaičiuojama nuo 1993 m. paskutinių dienų. Būtent tada įvyko pirmosios oficialios treniruotės jau nauju pavadinimu, reiškiančiu Futbolo ir beisbolo klubo trumpinį. Mat kurį laiką klube gyvavo ir beisbolo ekipa, dominavusi šios sporto šakos turnyruose.
Prieš tai kauniečiai futbolininkai atstovavo „Bangos“ klubui, kuris ir tapo FBK pirmtaku. „Bangiečiai“ Kauną garsino ilgus sovietinius dešimtmečius, kai skynė Lietuvos pirmenybių medalius.
FBK „Kaunas“ kartelę pakėlė į naują lygį – 1996-aisiais prakirto langą į Europą, tapdamas pirmuoju Lietuvos klubu UEFA „Intertoto“ taurės turnyre. Tuomet trenerio Šenderio Giršovičiaus vadovaujama komanda garbingai kovojo su pajėgia Nyderlandų ekipa „Heerenveen“, tuomete Prancūzijos futbolo galiūne „Nantes“. Vėliau sekė pirmosios pergalės Lietuvos arenose. Po trumpos pauzės 1999-aisiais, kai vadinosi Kauno „Žalgiriu“, susigrąžinę senąjį pavadinimą ir vadovus kauniečiai ėmė dominuoti šalies čempionatuose. Nuo 2000-ųjų FBK net penkis sezonus iš eilės buvo neišstumiamas iš aukščiausiosios lygos sosto, trumpam užleidęs pozicijas 2006-aisiais, netrukus pridėjo dar du titulus. Per tą laikotarpį į Kauną atkeliavo ir keturios LFF taurės bei trys supertaurės.
2005-aisiais klubo vardas plačiai nuskambėjo tarptautinėje arenoje, kai pirmajame mače Kaune susidūrė su tuomečiu Čempionų lygos laimėtoju „Liverpool“. Pajėgiausia Senojo žemyno komanda į Lietuvą atvyko pasiimti lengvos pergalės Čempionų lygos atrankos turnyre. Tačiau išsimaudė šaltame duše, kai po Giedriaus Barevičiaus įvarčio turėjo vytis šeimininkus. Nors tąsyk pralaimėta 1:3, po mačo Stevenas Gerrardas ir kitos Anglijos žvaigždės į lietuvius žiūrėjo jau kur kas pagarbiau.
Tačiau skambiausią akordą kauniečiai atliko 2008-aisiais, kai portugalo Jose Couceiro vedamas kolektyvas Čempionų lygos atrankoje iš kovos sensacingai išmetė garsųjį „Glasgow Rangers“ klubą. Tuomet FBK, kurio gretose šalia lietuvių itin ryškiai spindėjo brazilas Rafaelis Ledesma, buvo atsidūrę per žingsnį nuo Čempionų lygos grupių etapo. Deja, po šlovingo laikotarpio sekė nuosmukis. Jau kitąmet kauniečiai dėl konflikto su LFF pasitraukė iš A lygos, o 2012 m., netekę pagrindinio rėmėjo, nutraukė klubo veiklą.
Po kelerių metų projektą atgaivino buvę klubo sirgaliai, tačiau naujoji komanda gyvavo tik keletą sezonų, nuo mėgėjiškų lygų pakildama iki pirmojo šalies diviziono.
Apžvelgdamas vertingiausius pasiekimus renginio organizatorius Romualdas Kontrimas prisiminė, kad FBK išugdė ir ne vieną dešimtį Lietuvos rinktinės futbolininkų. Buvęs ilgametis „Kauno“ klubo direktorius Sporto muziejuje spaudė ranką savo kolegoms – buvusiems klubo prezidentams Vydui Damalakui, Gintarui Ugianskiui ir treneriams Vitalijui Stankevičiui, Mindaugui Neorui bei kitiems. Susirinkusius pasveikino Sporto muziejaus vadovas Pranas Majauskas, Kauno apskrities futbolo federacijos (KAFF) prezidentas Romas Pikčilingis ir kiti.
Vakaro kulminacija tapo filmo, skirto FBK istorijai, peržiūra. Jo autorius – Naglis Miknevičius, pats buvęs klubo futbolininkas, Lietuvos rinktinės sudėtyje sužaidęs istorines rungtynes su Brazilijos nacionaline komanda. Anot žurnalisto, jam buvo labai sudėtinga sutalpinti visą klubo istoriją, tačiau esminiai faktai bei mintys nugulė į keliolika filmo minučių.
Renginį svečiai pratęsė apžiūrėdami muziejuje veikiančią FBK „Kaunas“ trofėjų parodą bei pasipuošdami specialiai šventei „Hummel“ pagamintais proginiais marškinėliais.
„FBK klubo nebėra, bet jo legenda gyvuoja. Linkėčiau, kad Kaunas kada nors vėl turėtų tokią galingą futbolo komandą, kurią gerbė ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų“, – atsisveikindamas sakė R. Kontrimas.
