Lietuvos masinio futbolo asociacija (MaFA) dalyvavo tarptautiniame projekte „Football for a better chance“, kuriuo siekiama futbolo užsiėmimų pagalba vykdyti jaunimo radikalizacijos prevenciją.
Šioje Europos Sąjungos remiamoje programoje dalyvavo 8 įstaigos iš Lietuvos, dirbančios su socialinės rizikos aplinkose esančiais vaikais. Mokymai buvo vedami pagal projekto partnerių bei Italijos Sant’Anna universiteto parengtą metodiką.
Projektu buvo siekiama surengti edukacinius užsiėmimus, pateikus juos per futbolo veiklas, kadangi futbolas jaunimo tarpe yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas, galintis suvaldyti radikalų elgesį. Visi užsiėmimai buvo nukreipti į kasdienio gyvenimo situacijas ir skirti vystyti socialinius įgūdžius, kurie bus reikalingi tolimesniame jaunuolių gyvenime.
Kartu su Lietuvos masinio futbolo asociacija (MaFA) projekte dalyvavo Airijos, Graikijos, Rumunijos ir Portugalijos futbolo federacijos. Finalinė šio projekto dalis birželį surengta Rumunijos futbolo federacijos bazėje.
Projekto Rumunijoje reportažas
Iš Lietuvos į Rumuniją išvyko 6 merginos, 6 vaikinai, 2 pedagogai – Rima Rimkuvienė ir Ernestas Fedorčak – bei delegatas Martynas Karpavičius, pasidalinęs su LFF.lt svetaine savo įspūdžiais apie projektą.
– Kokia buvo projekto finalinės dalies dienotvarkė?
– Pirmoji diena buvo skirta dalyviams susipažinti bei apžiūrėti futbolo bazę. Antrąją dieną kaip šalies delegatas dalyvavau konferencijoje, kurioje pristatyta projekto veikla bei vykdytų tyrimų apie projekto tikslų pasiekimą rezultatai.
Per dvi dienas vyko futbolo turnyras, o visa edukacinė veikla vyko stadione. Surengtas vaikų komandų turnyras bei pedagogų turnyras, kurių metu komandos sužaidė tarpusavyje. Visi dalyviai dalyvavo apdovanojimų ceremonijoje. Po turnyro važiavome ekskursijon į Rumunijos parlamentą bei į Valstybinį teatrą, kuriame surengta viena iš projekto akcijų.
– Kokie buvo šio tarptautinio projekto edukacinės dalies rezultatai?
– Gavus atsiliepimus iš projekte dalyvavusių Lietuvos pedagogų bei pačiam įvertinus kaip socialiniam pedagogui, galiu pažymėti, kad darbui su vaikais skirtos užduotys yra puikiai ir profesionaliai paruoštos bei tikrai įdomios, įtraukusios vaikus. Mane maloniai nustebino kaip tos užduotys, pratimai ir edukaciniai žaidimai leido vaikams save motyvuoti.
Kadangi tai yra darbas su vaikais, esančiais rizikos grupėje, reikia pažymėti praktinių užduočių svarbą. Vaikus tikrai įtraukė futbolo žaidimas be taisyklių, ir kai palaipsniui tos taisyklės įjungiamos. Tiktai „pabėgimo kambarys“ nesulaukė teigiamos vaikų reakcijos, kadangi nežinomybė, neišsprendus jiems loginių užduočių, sukėlė atmetimo reakciją.
– Ar projekto organizatoriai liko patenkinti Lietuvos dalyvavimu?
– Taip, liko patenkinti. Buvome vienintelė šalis, kuri veikė ne per futbolo klubų prizmę, o per vaikų globos namų. Kitose šalyse projektas įtraukė vaikus per socialinius centrus ar su klubais susijusiomis įstaigomis. Reiktų pažymėti, jog apskritai, šalyse labai skirtingai veikia socialinė struktūra, kuria įtraukiami vaikai iš rizikos grupių.
Rumunijoje dalyvavę vaikai iš Lietuvos pasižymėjo noru su visais draugauti, susipažinti, palaikyti vieni kitus. Turnyro metu mūsų vaikai parodė puikų palaikymą kitų komandų atžvilgiu, jų skanduotės pakerėjo visus. Tai įrodymas, kaip vaikai, kad ir iš skirtingų šalių, tačiau gali būti vieningi kartu ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Vaikų iniciatyva bendrauti su visais parodė, kokie lietuviai draugiški ir šilti žmonės.
– Kokia būtų perspektyva Lietuvoje tęsti šią socialinę futbolo kryptį, įtraukiant vaikus iš globos įstaigų? Kaip projekte dalyvavusios įstaigos gali tęsti projekto misiją?
– Parengta metodika yra priimtina naudoti darbui ne tik vaikams, esantiems rizikos grupėje. Labai svarbu atsižvelgti į psichologinį vaikų lavinimą, tad futbolas gali padėti vaikams tobulėti per žaidimą. Manau, kad projekto edukaciniai užsiėmimai efektyviai padeda vaikui pažinti save tiek individualiai, tiek veikiant komandoje.
Tęstinumas priklauso nuo pedagogų bei įstaigų požiūrio, ar jie naudotų ir toliau šio projekto medžiagą. Projekto metu visos dalyvavusios įstaigos, nepriklausomai nuo COVID-19 pandemijos ar kitų kliūčių, ja naudojosi ir vykdė užsiėmimus. Pedagogams reikia nepamiršti pasitelkti savo mintis ir fantaziją, jeigu kažkas iš pradžių nepasiseka. Smagu, jog pasibaigus projektui sulaukiau naujos vaikų įstaigos susidomėjimo projekto medžiaga, tad mielai bendradarbiautume su visais, kurie nori ją išbandyti.
Projekto organizatoriai dėkoja programos dalyviams iš Lietuvos: Vilkijos laikiniesiems vaikų globos namams, Panevėžio r. Ramygalos gimnazijai, Panevėžio Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namams, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrui, Šiaulių m. sav. vaikų globos namams, Tauragės dienos ir vaiko gerovės centrui, Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namams, Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui.
