Liucija Vaitukaitytė būdama 12-os jau mušė įvartį A lygoje, sulaukusi 15-os debiutavo moterų rinktinėje, o dabar kremta legionierės duoną Ispanijoje.
sportas.info
Kiek save prisimena, 18-metė Liucija Vaitukaitytė visuomet spardė kamuolį: vos pradėjusią vaikščioti mergaitę kartu su vyresniais broliu ir seserimi tėtis, garsus futbolo entuziastas ir treneris Rimas Vaitukaitis, pradėjo vestis į futbolo aikštes.
Pasak L. Vaitukaitytės, niekada net nebuvo kilusios abejonės, ar jai tai patinka, nori ar ne žaisti futbolą. Ši sporto šaka buvo tarsi šeimos narys, visuomet šalia, neatsiejama gyvenimo dalis.
Kieme su berniukais žaidusią jau ūgtelėjusią ir pradėjusią lankyti mokyklą mergaitę treniruotis su dviem metais vyresniais berniukais pakvietė uteniškis treneris Arūnas Rastenis, tuomet rinkęs naują vaikų grupę ir dairęsis mažųjų futbolininkų Dusetose. Tąsyk perspektyvių berniukų neradęs treneris aptiko L. Vaitukaitytę – talentu, įgimtu ir išlavintu kamuolio jautimu bei valdymu išsiskyrusią dusetiškę.
„Tuo metu mergaičių komandos buvo tik didžiuosiuose miestuose, todėl važinėjau arčiau, į Uteną, ir sėkmingai rungtyniavau berniukų komandoje. Tuo pačiu metu žaidžiau ir Dusetose susikūrusioje merginų „Ainių“ komandoje, su kuria tapome daugkartinėmis įvairaus amžiaus grupių Lietuvos čempionėmis“, – pasakoja geriausia jaunoji 2017 m. Lietuvos futbolininkė.
Karjera
Nors baigė Dusetų muzikos mokyklą ir čia išmoko skambinti fortepijonu, meno pasaulyje L. Vaitukaitytė neužsibuvo ir pasirinko futbolininkės kelią.
Vos 12 metų sulaukusią L. Vaitukaitytę pakvietė Vilniaus MFK „Žalgiris“ ir ji, debiutavusi moterų A lygoje, jau pirmosiose rungtynėse įmušė įvartį.
Po poros sezonų mergina prisijungė prie Kauno „Žaros“, vėliau tapusios „Kauno Žalgiriu“, ekipos, o būdama vos 15 metų debiutavo Lietuvos moterų rinktinėje.
2016 ir 2017 m. L. Vaitukaitytė sustiprino Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandą, su kuria dalyvavo 16 stipriausių Europos ekipų UEFA Čempionų lygos varžybose, pernai iškopė į aštuntfinalį. Lietuvių rungtynės su legendine „Barcelona“ tapo vienu labiausiai aptarinėjamų šalies moterų futbolo įvykių, o dalyvavimas šiose varžybose L. Vaitukaitytei atvėrė dideles galimybes.
Sausį dar pilnametystės nesulaukusi žaidėja pasirašė sutartį su aukščiausiojoje Ispanijos lygoje rungtyniaujančia Saragosos CFF ekipa.
Ispanija
L. Vaitukaitytei nepažįstamoje šalyje adaptuotis nebuvo sunku, nes komanda – labai draugiška, be to, jai pasisekė, nes Saragosos klubą kiek anksčiau papildė buvusi „Gintros-Universiteto“ komandos žaidėja Zenatha Coleman iš Namibijos. Su ja bei dar dviem žaidėjomis iš Brazilijos lietuvė ir apsigyveno: „Zenatha man padėjo apsiprasti, linksmiau, kai atvykus randi pažįstamą žmogų.“
Kambariokės kartu praleisdavo didžiąją laiko dalį, nes drauge būdavo ir treniruotėse, ir į miestą išeidavo, ir maisto gaminosi.
Maistas – vienintelės išlaidos, kurias L. Vaitukaitytė patyrė gyvendama Ispanijoje, visa kita apmokėjo klubas.
Mergina pastebėjo, kad, kaip visame pasaulyje, taip ir Ispanijoje, kur futbolas – populiariausia sporto šaka, moterų futbolininkių atlyginimai nėra tokio dydžio, kaip vyrų, tačiau gyventi – įmanoma.
Šiuo metu sportininkė savo ateitį sieja su futbolu ir ketina iš to pelnytis duonai. Tačiau pabrėžia, kad baigusi vidurinę mokyklą būtinai studijuos universitete, tik dar neapsisprendė, kokią specialybę rinksis. Aišku tik viena – ji bus susijusi su sportu.
Nepamiršta ir mokslų
Treniruotės Saragosos klube vykdavo vakarais dėl gerokai šiltesnio už mums įprastą klimato, ispanų siestos ir dėl to, kad daug žaidėjų studijuoja universitetuose. Todėl ir L. Vaitukaitytei užteko laiko mokslams.
Būdama 17 metų persikėlusi į Ispaniją, 11-ą Vilniaus Ozo gimnazijos klasę ji baigė mokydamasi nuotoliniu būdu.
„Bendrauju su mokytojais internetu, gaunu pamokų medžiagas, užduotis, atsiskaitau. Taip, kaip mokykloje, sunkiau tik tuo, kad, jei ko nors nesuprantu, nėra ko paklausti. Tada skambinu broliui, prašau pagalbos. Ypač man nepatinka lietuvių kalba, nors žinau, kad šios pamokos reikės ateityje, o tikslieji mokslai – matematika, chemija – mano mėgstamiausi“, – teigia legionierė.
Anglų kalba merginai taip pat puikiai sekasi, tam padėjo bendravimas su kambariokėmis. L. Vaitukaitytė jau spėjo pramokti ir ispanų kalbos – privertė gyvenimas šalyje, kur labai nedaug žmonių bendrauja angliškai. Lietuviškai kalbančių žmonių per beveik pusmetį ji nesutiko, todėl stebisi kalbomis, esą lietuvių knibžda visuose pasaulio kampeliuose. „Labiausiai po draugų ir šeimos pasiilgau pasikalbėjimų lietuvių kalba, – atskleidžia ji. – Net pagaudavau save galvojančią angliškai.“
Saragosos komandos žaidėjos – itin skirtingo amžiaus, L. Vaitukaitytė buvo pati jauniausia, tad daug išmoko iš vyriausiųjų 30–35 metų ekipos draugių.
Atvažiavusi į Saragosą viduryje sezono mergina nematė, kaip vyksta pasiruošimas jam, tačiau pastebėjo, kad reguliariojo sezono metu vykstančios treniruotės – aukštesnio lygio, intensyvesnės nei Lietuvoje, bet trumpesnės.
„Per pusmetį įgijau labai daug žinių, patirties, – pasakoja dusetiškė. – Nesunkiai pripratau ir prie treniruočių, ir prie siestų, nes, kai karšta, nesinori eiti į lauką. Smagu, kad ten žmonės vertina futbolą ir gerbia žaidėjus, atpažįsta mieste, vaikai prašo autografų. Ir į stadionus susirenka nemažai žiūrovų.“
L. Vaitukaitytės netrikdė ir pastebimai šilčiau, familiariau bendraujantys Ispanijos žmonės, tačiau ją stebino visuotinis jų vėlavimas po pusę valandos visur ir visada. Legionierėms tekdavo laukti ispanių, vėluojančių į treniruotes, lyg laiku ateiti būtų nemandagu.
Žais Tenerifės klube
Sėkmingai įsiliejusi į Ispanijos moterų aukščiausiosios lygos futbolą, lietuvė sulaukė kvietimų ir iš kitų klubų.
Po vasaros pertraukos, kurią L. Vaitukaitytė išnaudojo prisijungdama prie Lietuvos jaunimo iki 19 metų rinktinės, viena talentingiausių Lietuvos futbolininkių grįš į Ispaniją, kur rungtyniaus klube „UDG Tenerife“.
