Lietuvos vaikinų U17 rinktinė užvakar baigė pasirodymą Europos čempionato atrankos turnyre Škotijoje, kur per tris susitikimus iškovojo vieną pergalę, patyrė dvi nesėkmes ir grupėje užėmė trečią vietą.
Bene griausmingiausią rezultatą lietuviai pasiekė antrose rungtynėse, kai 1:0 nugalėjo Anglijos futbolininkus. Kitose rungtynėse lietuviai pralaimėjo Švedijos ir Škotijos ekipoms, kurios užėmė pirmas dvi vietas grupėje ir žengė į kitą atrankos etapą.
Pasibaigus turnyrui, jį apibendrino rinktinės vyriausiasis treneris Nerijus Mačiulis.
„Turnyrą galima įvertinti kaip dar vieną žingsnį į priekį. Galime šnekėti apie rezultatą ir užimtą vietą, taip, tai yra svarbūs dalykai, tačiau svarbiausia šnekėti apie augimą ir patirtis, apie vystymosi etapus ir tai, ką gauname. Sužaidėme prieš tris labai aukšto lygio futbolo šalis, kurių žaidėjai rungtyniauja aukščiausio lygio akademijose. Iškovota pergalė prieš Angliją — istorinis momentas Lietuvos jaunimo futbolui, gal tai bus postūmis jaunajai kartai.
Turėjome savo tikslus, norėjome būti konkurencingi, nesvarbu, prieš ką teks žaisti. Taip, buvo klaidų, tačiau visada stengėmės į jas reaguoti, mokytis, tobulėti ir augti, jog kitą dieną būtume stipresni. Turėjome du žaidėjus, kurie yra jaunesni, gimę 2010 metais, nes turime norą suteikti šansus perspektyviausiams vaikams kuo greičiau integruotis į elitą“, – mintimis dalinosi treneris.
Pirmame mače lietuviai 0:2 pralaimėjo švedams, kurie grupėje laimėjo visas rungtynes ir į kitą etapą žengė iš pirmos vietos.
„Iškovoti devyni taškai ir užimta pirma vieta grupėje rodo, jog Švedija buvo geriausia komanda šiame atrankos turnyre. Kuo išsiskyrė Švedijos rinktinė, tai kad jie buvo fiziškai stiprūs, greiti ir mobilūs, abai disciplinuoti ir būdami be kamuolio. Jiems turint kamuolį, aiškiai matėsi struktūra ir tarpusavio supratimas.
Pirmose rungtynėse žaidėme taktine schema 5–4–1, gynybinis blokas veikė gana solidžiai, bet pritrūko kantrybės ir koncentracijos kertiniose momentuose. Švedai yra ta komanda, kuri baudžia už kiekvieną mažą klaidą“, – apie pirmą testą atsiliepė N. Mačiulis.
Po to sekė antrasis susitikimas, kuris įeis į šalies futbolo istoriją. Jame lietuviai po Tomo Jonylos įspūdingo baudos smūgio 1:0 nugalėjo Anglijos futbolininkus.
„Po pirmų rungtynių aiškiai matėme, ką norime pagerinti rungtynėse prieš Anglijos komandą. Esminiai faktoriai buvo dar geriau ir efektyviau dirbantis gynybinis ir kompaktiškas blokas, greiti perėjimai iš gynybos į puolimą ir iš puolimo į gynybą, daugiau kokybės ir drąsos su kamuoliu, kadangi analizuojant varžovą matėsi per didelis varžovo ego, reakcijos į prarastą kamuolį, taip pat labai svarbu buvo begalinis tikėjimas ir atsidavimas.
Žaidėjai planą įvykdė šimtu procentų, aišku, rungtynių pabaigoje turėjome sėkmės, turėjome pasiaukojimo, tačiau kaip be to — tai mums buvo ir emocinis egzaminas. Išlaikyti sausus vartus prieš Angliją šioje amžiaus grupėje yra didžiulis pasiekimas. Tai pergalė, kuri parodė, kad Lietuva gali konkuruoti su futbolo šalimis“, – savo auklėtinius gyrė treneris.
Paskutinėse rungtynėse sprendėsi lietuvių likimas. Pergalė susitikime su škotais būtų atvėrusi mūsiškiams kelią į kitą atrankos etapą, visgi škotai puikiai sužaidė pirmą kėlinį, realizavo kone visas jo metu susikurtas progas ir tas rungtynes laimėjo 4:1.
„Taip, pirmame kėlinyje Škotija realizavo beveik visas sukurtas progas. Jų puolėjai ir visa komanda — stipri fiziškai, agresyvi, vidurio saugai turintys kokybės, kur gali diktuoti ritmą ir intensyvumą. Norėjome būti agresyvesni, bet šiose rungtynėse aukštas spaudimas buvo neefektyvus, pralaimejome dvikovas, erdves ir laiką.
Po pergalės prieš Angliją emocinis fonas buvo aukštas ir gal kažkiek dar buvome jame, o škotai pradėjo rungtynes labai agresyviai ir intensyviai, su didžiulę energija ir fiziškumu.
Antrame kėlinyje stabilizavome žaidimą, bet tokio lygio varžovai klaidų jau neatleido — dar viena, be galo vertinga pamoka mums kaip komandai“, – atviravo N. Mačiulis.
Būtent švedai ir škotai žengė į kitą atrankos etapą ir kitą pavasarį pratęs kovą dėl vietos pagrindiniame čempionato etape.
„Manau, kad abi komandos turi realius šansus ir bus įdomu pažiūrėti, kaip jiems seksis. Švedija yra komanda su labai aiškiu identitetu ir individualiai stipriais žaidėjais, geru tarpusavio supratimu, tuo tarpu Škotijos esminiai akcentai yra agresyvus žaidimo stilius, fizinis intensyvumas ir dvikovų kultūra, vidurio saugų kokybė“, – varžovų perspektyvas ateityje vertino strategas.
Jis šiuo turnyru užbaigė pirmuosius metus kaip šios amžiaus grupės rinktinės vyriausiasis treneris ir apie praleistą laiką atsiliepė pozityviai ir su žvilgsniu į ateitį.
„Turėjome daug patirčių, iššūkių, euforijos ir nusivylimų, augimo, mokymosi, lygiavimosi į geriausius. Didžiausias progresas, mano manymu, yra mentalinis. Noras, jog patikėtume, jog viskas yra įmanoma, nėra varžovų, nėra pavardžių, o yra tik begalinis noras, atsidavimas ir tikėjimas.
Aišku, viskas pradeda formuotis klube, aplinkoje, kuri tave supa kiekvieną dieną. Čia vyksta darbas ir klausimas tik toks, koks tu ateisi į rinktinės stovyklą. Lūkesčiai ateičiai — progresas ir kelti kartelę ne tik rezultato prasme, o rezultato per žaidimo kokybę ir, aišku, aukštais profesionalumo standartais prizmėje“, – mintimis dalinosi treneris.
