Vasario 16 d. Klaipėdoje užgeso vieno iškiliausių Lietuvos sporto ir futbolo žurnalistų, statistiko bei kolekcionieriaus Algirdo Auruškevičiaus (1949-2019) gyvybė.
A. Auruškevičius gimė 1949 m., Kazlave (Marijampolės apskr.). Jau nuo 1973 m. jis darbavosi Lietuvos žiniasklaidoje, o nuo 1991 m. buvo „Vakarų ekspreso“ sporto reporteris. Ilgametis daugkartinio Lietuvos čempiono, prizininko ir taurės laimėtojo Klaipėdos „Atlanto“ (buvę „Granitas“ ir „Aras“) klubo vadovas bei atstovas spaudai.
Žurnalistas nuo 1992 iki 2012 m. priklausė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) istorijos, spaudos ir propagandos komisijai (komitete). Sudarė eilę futbolo bukletų, rungtynių programėlių, įskaitant ir Lietuvos rinktinės rungtynes.
2012 metais A. Auruškevičius parašė knygą „Pradingęs „Atlantas“. Joje aprašyta 1963-1989 metais Sovietų sąjungoje žaidusios „Atlanto“ meistrų komandos istorija, statistika, futbolininkų biografija ir įdomūs faktai. Taip pat A. Auruškevičius turėjo sukaupęs didelę futbolo atributikos kolekciją.
2018 metais A. Auruškevičius sulaukė garbingo Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) įvertinimo – jam buvo įteikta Aleksandro Krukausko vardo premija už gyvenimą, paskirtą Lietuvos sporto žurnalistikai. Pastaruosius mėnesius iš ligos patalo sunkiai pakilusiam A. Auruškevičiui apdovanojimą Klaipėdoje sausio mėnesį įteikė LFF prezidentas Tomas Danilevičius.
„Šis apdovanojimas tarp žurnalistų prilygsta tarsi Nobelio premijai. Aš Algirdą Auruškevičių pažįstu nuo mažų dienų, kai dar lankiau Klaipėdos futbolo mokyklą. Jis vienas pirmųjų mane pastebėjo futbolo aikštėje“, – įteikdamas apdovanojimą sakė T. Danilevičius.
Šviesaus atminimo Algirdas Auruškevičius priešmirtinį atsisveikinimo laišką paliko dukrai.
—
Štai ir išaušo ta valanda, kada man tenka pamiršti žemiškus dalykus ir iškeliauti į nežinomybę. Šioms permainoms esu visiškai pasiruošęs – belieka atsisveikinimui brūkštelti keletą žodžių.
Gimiau pačiu gražiausiu metų laiku – per Jonines. Visi ieškojo paparčio žiedo, o mano mamytė tuo metu sulaukė pirmagimio, kurį vėliau pakrikštijo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vardu.
Aš visuomet didžiavausi šiuo vardu. Dažnai mane vadindavo Algeliu, Algiu, Algimantu… Mėgdavau atsikirsti, jog aš esu Algirdas.
Turėjau ir pravardžių.
Kai dirbau „Vakarų eksprese“ mane Seneliu vadindavo, o aludėje prie alaus bokalo aš pats mėgdavau prisistatyti „žmogumi iš kaimo“.
Tas „kaimietis“ pokalbiuose net pačius didžiausius sporto žinovus nugalėdavo.
Pagal horoskopą esu Vėžys.
2012 metais, iškart po Joninių, sužinojau, kad mano kūne apsigyveno invazinis Vėžys.
Šią nemalonią žinią sutikau be didelės panikos. Supratau, kad nieko negaliu pakeisti ir susitaikiau su šia baisia liga.
Nežinojau, kada ji mane galutinai pakirs.
Todėl atsiraitęs rankoves ėmiausi dar nepadarytų darbų – per pusmetį parašiau enciklopedinį leidinį „Pradingęs Atlantas“.
Ši istorinė knyga yra apie sovietmečiu žaidusį Klaipėdos „Atlanto“ futbolo klubą.
Parašyti šį kūrinį man nebuvo sunku, nes savo archyvuose buvau sukaupęs daug istorinės medžiagos.
Be to, knygos rašymas man padėjo pamiršti užklupusią nelaimę.
Kai knyga išvydo dienos šviesą, jaučiau didžiulį palengvėjimą.
Visi žino, kad didžiausia mano meilė buvo Jo didenybė Futbolas.
Didžiuojuosi, kad mylėjau pačią gražiausią ir populiariausią sporto šaką mūsų planetoje.
Prieš išeidamas į kitą pasaulį aš susimąsčiau – ką aš ten veiksiu. Man labai imponuoja futbolo trenerio darbas.
Žinau, kad Rojuje žaidžia aukščiausiosios lygos futbolo klubai,
Skaistykloje – pirmosios lygos komandos, o Pragare – antrojo diviziono ekipos.
Man, kaip žemėje daug nusidėjusiam žmogui ir pradedančiam treneriui, tikiuosi, bus pasiūlyta treniruoti perspektyvių kipšiukų jaunimo (U-19) rinktinę.
Manau, kad pradžiai – visai neblogai. O toliau bus matyti. Galbūt, nukeliausiu ir iki dangiškųjų komandų?
Pripažįstu, kad dviejų Vėžių dvikovą aš pralaimėjau.
Nieko nepadarysi, anas Vėžys buvo stipresnis už mane. Tačiau aš ilgai jam nepasidaviau ir pralaimėjau tik labai atkaklioje kovoje.
Ačiū žmonai, vaikams, anūkams, ekspresiečiams ir visiems mane pažinojusiems.
Ačiū visiems mane kentusiems ant šios žemės. Likite sveiki, būkite laimingi.
Sudie visiems!
Pagarbiai – „Pradingęs Auruškevičius“
—
Atsisveikinti su A. Auruškevičiumi galima Šv. Kazimiero gedulo namuose (Kretingos g. 40, Klaipėda) vasario 18 d. nuo 16 val. iki 19 val.
Šv. Mišios bus aukojamos vasario 18 d. 20 val. Klaipėdos šv. Kazimiero bažnyčioje.
Vėlionis bus laidojamas Priekulės kapinėse vasario 19 d.
