Praėjęs Lietuvos paplūdimio futbolo sezonas „Panevėžiui“ baigėsi didžiuliu nusivylimu – subūrusi ambicingą sudėtį komanda liko už finalo ketverto ribos.
Šiemet panevėžiečiai į čempionatą sugrįžo dar sustiprėję. Prie ekipos prisijungė vienas Lietuvos rinktinės lyderių Mantas Makutunovičius (pernai dėl traumos taip ir nedebiutavęs) bei du legionieriai iš Lenkijos.
STIKLITA Lietuvos paplūdimio futbolo čempionato finalo ketverto turnyras Velžyje (Panevėžio raj.) bus surengtas rugpjūčio 1 dieną, jo pradžia – 11 valandą.
B grupės varžybose „Panevėžys“ demonstravo solidų žaidimą ir lemiamoje dvikovoje dėl pirmosios vietos 6:3 nugalėjo titulą ginantį „Kauno Žalgirį“. Tai leido panevėžiečiams grupėje finišuoti pirmiems ir ketvirtfinalyje gauti Joniškio „Saned“ klubą, kurį „Panevėžys“ sutriuškino net 21:2.
Dabar panevėžiečių laukia dar vienas išbandymas – pusfinalyje teks susitikti su praėjusių metų ketvirtosios vietos laimėtoja O. G. „Kaišiadorys“ komanda.
„Patekimas į ketvertą, aišku, yra žingsnis į priekį. Tačiau komanda man yra tik viena mozaikos detalė. Norisi, kad visas etapas kažkuo išsiskirtų ir paliktų gerą įspūdį ne tik dėl rezultatų“, – sakė „Panevėžio“ vadovas ir vienas pagrindinių finalinio etapo Velžyje organizatorių Egidijus Briedis.
– Grupėje sugebėjote nugalėti čempioną „Kauno Žalgirį“, o dar prieš sezoną toks rezultatas galėjo atrodyti sunkiai tikėtinas. Kaip tai pavyko?
– Manau, kad ne tiek mes nugalėjome, kiek Kaunas pralaimėjo. Jie neturėjo pagrindinio vartininko, buvo trumpesnė rotacija, o rinktinės žaidėjai tik ką buvo grįžę iš rungtynių Portugalijoje, todėl jautėsi jų nuovargis.
Aišku, mums labai padėjo legionieriai. Jie ne tik pridėjo meistriškumo, bet ir suteikė daugiau pasitikėjimo visai komandai. Labai aiškiai matėsi, kad mūsų lietuviai žaidėjai mėgavosi tuo, ką daro, o emocinis pakilimas buvo didžiulis.
– Iki paskutiniųjų grupės rungtynių nebuvo aišku, kurią vietą užimsite. Kiek svarbu buvo laimėti grupę?
– Nesu didelis išankstinių skaičiavimų šalininkas. Sporte labai dažnai tie, kurie pradeda skaičiuoti, vėliau nudega. Aišku, pripažinkime, kad „Saned“ ketvirtfinalyje buvo palankesnis varžovas nei kitos grupės komandos. Vis dėlto, esu įsitikinęs, kad ir kitu atveju būtume atsidūrę ten, kur atsidūrėme.
Kai pamačiau, kaip į komandą įsiliejo mūsų legionieriai, klausimų dėl mūsų pajėgumo nebeliko. Vienintelis noras buvo pusfinalyje išvengti „Kauno Žalgirio“, kad dvi stipriausios komandos nesusitiktų dar iki finalo.
– Ar teisingai galima suprasti, kad O. G. „Kaišiadorys“ ekipos galbūt nelaikote tokiu rimtu varžovu?
– Tikrai ne. Tiesiog manau, kad jiems pralaimėtume tik tuo atveju, jei patys nesužaistume taip, kaip galime. Tai būtų mūsų pačių problema ir būtų labai apmaudu. Praėję metai puikiai parodė, kad favorito statusas popieriuje nieko negarantuoja. Sporte reikia tikėtis geriausio, bet visada būti pasiruošus blogiausiam.
– Tai su kokiais tikslais važiuosite į finalo ketvertą Velžyje?
– Pirmiausia norisi geros šventės. Kadangi grupėje pasirodėme sėkmingai, natūralu, kad dabar norime patekti į finalą. Jeigu surinksime stipriausią sudėtį ir išvengsime traumų, manau, pusfinalyje būsime favoritai.
Žvelgiant dar toliau, vis tiek manau, kad „Kauno Žalgiris“ turi gilesnę sudėtį ir finale būtų favoritas. Tačiau labiausiai norėčiau, kad finalas taptų tikra Lietuvos paplūdimio futbolo puošmena.
– Jeigu dabar kas nors pasiūlytų sidabro medalius, sutiktumėte?
– Tikrai ne. Ne apie tai kalba. Noriu, kad finalas būtų toks, apie kurį visi kalbėtų dar ilgai po jo. Todėl galite nieko nesiūlyti, nes jokios vietos neimsiu (šypsosi).
