ŠSG-FA „Šiauliai“ komanda likvidavo dviejų įvarčių deficitą ir pademonstravo, kad turi visas čempionų savybes. Saugas Karolis Mantinis svariai prisidėjo prie „geltonai juodųjų“ pergalės Panevėžyje rezultatu 5:2, priartindamas juos prie SHARP Elitinės jaunių lygos U-17 diviziono nugalėtojų titulo.
– Svarbus žingsnis link EJL U17 titulo buvo žengtas įveikus R. Sargūno SG komandą, kai pademonstravote įspūdingą sugrįžimą į rungtynes, atsiliekant 0:2. Kokios buvo mintys po pirmo kėlinio bei kaip save motyvavote prieš grįžtant į aikštę?
– Žinoma, po pirmo kėlinio buvome labai nepatenkinti, nes buvo labai didelės svarbos rungtynės, bet mes tikėjom ir žinojom , kad mes galime laimėti šias rungtynes. Turbūt didžiausia motyvacija mums buvo žinojimas, kad, jei šitose rungtynėse pasieksime pergalę, dar labiau priartėsime prie čempionų titulo. Žinoma, ir padėjo treneris, kuris mumis tikėjo.
– Antrajame kėlinyje įjungėte aukštą pavarą, su kuria priešininkai nesusitvarkė. Ar galėtum laikyti, kad tai buvo sėkmingiausias jūsų komandos kėlinys šiame sezone? Kaip pajautei varžovų silpnybes, kurias pavyko jums išnaudoti.
– Manau, kad tai buvo geriausias kėlinys, kuri sužaidėme, nes ir rungtynių svarba buvo labai didelė. Labiau koncentravomės ne į varžovų silpnybes, o savo stipriasias puses, kurias su visos komandos dideliu užsivedimu ir noru pavyko įrodyti ir džiaugiames, kad pasiekėme gerą rezultatą.
– Treneris Renatas Vestartas įvardijo, kad laikai visas komandos žaidimo gijas. Kokią jauti atsakomybę rungtynių metu bei kas dedasi galvoje, kai komandai sekasi bei kai nelabai?
– Visada malonu, kai treneris laiko tave labai svarbia komandos dalimi ir pasitiki tavimi, o į tai atsidėkodamas bandau sužaisti kuo geriau ir kuo daugiau prisidėti, kad komanda laimėtų. Nors ir prieš rungtynes yra jaudulys, bet rungtynių metu, manau, pavyksta su juo susitvarkyt, nusiramint ir tiesiog mėgautis žaidimu. Būna, kad, kai komandai nesiseka, truputį išsimuši iš vėžių, bet visada bandau susikaupti ir parodyti ką galiu geriausiai.
– Kas yra tavo autoritetai, kuris tau padėjo įgyti lyderio savybes.
– Futbole autoritetas man yra prancūzas Paul Pogba. Manau, jis yra tiek puikus žaidėjas, tiek puikus lyderis komandoje ir rinktinėje. Į jį ir bandau lygiuotis.
– Atskleisk, kokie buvo tapo pirmieji žingsniai futbole, kada pamilai šį sportą? Kada atsiskleidė tavo sugebėjimai „diriguoti“ aikštės centre?
– Su kamuoliu žaist pradėjau, kai buvau buvau labai mažas, gal ketveriu metų, nes mano abu tėvai sportuodavo – tai visada supdavo aktyvi aplinka. Iš pradžių tiesiog spardydavom kamuolį visada su draugais ir broliu, nes tai buvo linksma, o kai buvo šešeri metai atsirado futbolo treniruotės ir mama mus ten nuvedė ir iškart pamilau futbolą. Niekada nepraleisdavau treniruočių, nuo pat pradžių futbolas sekėsi gerai, tai žaisdavau už įvairių amžių grupių komandas. O dėl pozicijos, tai turbūt treneriai pastebėjo, kad galiu žaisti centre, turiu tam reikalingų igūdžių taip ir nepasikeitė pozicija tiek nuo mažens žaidžiant Pasvalyje, tiek jau ketverius metus žaidžiant už Šiaulių futbolo akademiją.
– Kokie gyvenimo momentai užgrūdino tave kaip sportininką?
– Turbūt labiausiai grūdina, kad jau nuo 12 metų nebegyvenu su tėvais, kai su broliu išvykome į Šiaulių. Buvo sunki pradžia, o dabar, manau, tai mane užgrūdino. Labai padeda, kad su dauguma komandos draugų kartu gyvenam bendrabutyje ir kartu viską darome, o su kitais susitinkame mokykloje ir treniruotėse – tas, manau, labai sustiprina mūsų komandos mikroklimatą. Ir visų komandos draugų, trenerių, tėvų ir personalo dėka mes dabar esame čempionai.
– Dėkoju už pokalbį
Sekite SHARP Elitinės jaunių lygos naujienas mūsų „Facebook“ profilyje
Autorius – Robertas Každanas, Rasos Chšanavičienės nuotr.
