Dar daugiau Lietuvos futbolo bendruomenės atstovų dalyvaus UEFA akademijos vykdomuose mokymuose. Masinio futbolo asociacijos direktorius Ignas Marcinkevičius pateko tarp 20 išrinktųjų, kurie studijuos Futbolo lyderystės ir valdymo (UEFA DFLM) programoje.
Nuo 2013 metų dirbantis masinio futbolo srityje Ignas Marcinkevičius pasidalino įžvalgomis apie šiuos prestižinius mokymus, kurie prasidės nuotoliniu būdu bei vyks Šveicarijoje.
-Papasakokite išsamiau apie atrankos procesą į šios mokymus. Kokios buvo užduotys atrankos metu, atsižvelgiant, jog vyko arši konkurencija dėl galimybės studijuoti?
– UEFA akademija tik kartą per sezoną rengia tokius mokymus ir atrenka 20 dalyvių iš visos Europos. Nuo šių metų UEFA leido pretenduoti norintiems asmenims iš klubinių struktūrų ir kitų su futbolu susijusių organizacijų. Tokiu būdu konkurencija tik padidėjo, nes gauta daugiau paraiškų ir komisija užtruko įvertinti visą medžiagą.
Atranka susidėjo iš 3 etapų – motyvacija kaip dalyvio ir darbuotojo, specialaus projekto paruošimas, video prisistatymas. Kalbant išsamiau apie projekto paruošimą, pasirinkau tobulinti paruoštą strateginę programą, susijusią su futbolo plėtote Lietuvos mokyklose. Pagalvojau, jog naudinga šią programą tobulinti kursų metu ir gauti vertingus patarimus iš Lozanos universiteto ir UEFA ekspertų.
Trečio etapo metu reikėjo sukurti video prisistatymą, kuriam pasitelkiau kūrybingumą. Pamaniau, jog kūryba ir nestandartinis pateikimas yra mano asmenybės dalis, todėl programos ekspertai įvertins tai. Birželio mėnesį, kai įprastai būna gražios dienos, kaip tik tyčia pradėjo lyti per filmavimą. Tai buvo nemenkas iššūkis – per vėją ir lietų, tačiau tos ekstremalios sąlygos dar labiau pridėjo energijos siekiant įveikti atranką.
– Koks numatytas mokymų turinys?
– Ši programa yra tolimesnis žingsnis po UEFA Futbolo valdymo mokymų (CFM), daugiau gilinamasi į konkretų projektą ir bandoma jį išvystyti į patį aukščiausią lygmenį. Dažniausiai sporto federacijos turi daug programų ir išlaikyti jų kokybę kartais būna sudėtinga.
Mokymų programos turinys bus sutelktas į lyderystę, projektų valdymą, bendradarbiavimo praktiką su skirtingomis organizacijomis, rėmėjais, įvairiomis valdžios institucijomis. Įžanginė mokymų sesija lapkritį bus surengta nuotoliniu būdu, o 2021 metų sausį, balandį ir rugsėjį vyks gyvos sesijos Šveicarijoje.
– Nusikelkime į Lietuvos kontekstą. Neseniai subendrinote esamus masinio futbolo projektus į vieną programą. Jūsų nuomone, kaip dar galima būtų vystyti šį ilgametį įdirbį bei pakelti jį į aukštesnį kokybinį lygmenį?
– Mes apsibrėžėme šiuos projektus kaip vieną programą, kurią sudaro daug skirtingų, bet tarpusavy susijusių projektų. Nuo 2005 metų mes vystėme skirtingus projektus – pradėkime nuo ikimokyklinio ugdymo srities „Futboliuko“, iš kolegų perimtos „Pradinukų lygos“, tada 5–10 klasių moksleiviams skirtų žaidynių „Golas“, „LadyGolas“, „Mr. Golas“.
Prie šios programos pridėtume atskirus mokymus pedagogams ir savanoriams. Nuo rudens planuojame pradėti masinio futbolo lyderio sertifikato seminarus. LFF C licencijos kursai taip pat yra tikslinė masinio futbolo sritis. Kitos sudedamosios dalys, kurios nebuvo apjungtos, būtų komunikacija ir rinkodara, darbas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.
Dažnai žmonės klausia, ką galima daugiau padaryti šioje srityje. Tiek mes, tiek UEFA nori didesnio futbolo veiksmo bendrojo lavinimo mokyklose, glaudesnio ryšio tarp mokyklų ir klubų, nes šis iššūkis būdingas nemažai daliai Europos. Mokyklose vaikai savo fizinį aktyvumą išreiškia per futbolą, bet tuo sustojama. Norėtume, jog vietos bendruomenės klubas ateitų į mokyklą, matytų žaidžiančius vaikus ir padėtų jiems suorganizuoti futbolo užsiėmimą, pasikviestų į savo struktūrą, galiausiai kuruotų masinio futbolo komandas savo struktūroje.
– Kiek Lietuvoje yra sektinų klubų ir mokyklų bendradarbiavimo pavyzdžių, kurie galėtų būtų pritaikomi kitose įstaigose?
– LFF strategijoje apibrėžtas bendruomenės klubo modelis turėtų apjungti skirtingas kategorijas. Arčiausiai jo būtų FK „Utenos Utenis“, nes jie turi vaikų, moterų, vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų komandas, vykdo užsiėmimus specialiųjų ugdymo poreikių vaikams, organizuoja seminarus ir bendruomenės šventes.
Yra ir daugiau gerų pavyzdžių Šiauliuose, Garliavoje, Vilniuje, Kaune, Gargžduose ir kitur, kai vietos futbolo akademijų treneriai vaikšto į pradinio ugdymo mokyklas ir surenka gausias grupes. Turime paruošti priemones, kaip suartinti mokyklas ir klubus, jog bendravimas vyktų natūraliai. Norisi, kad tai vyktų visur Lietuvoje, kad tas apsilankymas nebūtų vienkartinis. Norime didesnio įsitraukimo į klubus, gi ne viskas turi eiti į rezultato siekimą, reikia žiūrėti per aktyvumo ir smagumo prizmę.
– Dėkoju už pokalbį!
Kalbino Robertas Každanas/LFF.lt
