Viešame pristatyme Lietuvos sporto universitete futbolo bendruomenės nariai, žiniasklaidos atstovai, sporto akademikai ir visi norintys turėjo galimybę iš arti susipažinti su šalies jaunių (U-19 ir U-17) futbolo rinktinių trenerių darbu ir pastarųjų poros metų atrankos ciklais bei užduoti rūpimus klausimus.
Europos čempionato atrankos varžybose vaikinų U-19 rinktinė (gimusių 1998 m. ir jaunesnių žaidėjų) spalio pradžioje rungtyniavo su Austrijos (2:3), Bosnijos ir Hercegovinos (0:3) bei Azerbaidžano (0:2) atstovais ir liko ketvirtoje grupės vietoje vietoje.
U-17 rinktinė (gimusių 2000 m. ir jaunesnių žaidėjų) rugsėjo pabaigoje kovėsi su Ukraina (1:1), Norvegija (1:2) bei Turkija (0:1) ir taip pat liko ketvirta.
Į LSU auditoriją Kaune susirinkusius pasveikinęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Nerijus Dunauskas pakvietė konstruktyviai diskusijai ir pažymėjo, jog tokio pobūdžio viešas aptarimas šiemet vyksta antrą kartą – vasarą jau buvo aptartas vyrų rinktinės pasiruošimas. Lapkričio viduryje planuojamas dar vienas vyrų rinktinės rezultatų aptarimas bei jaunimo (U-21) rinktinės atrankos ciklo įvertinimas.
S. Česnulis (S. Čirbos archyvo nuotr.)
Optimalios sudėties nesurinko
U-19 rinktinės pasiruošimą ir pasirodymo atrankos varžybose analizę pristatė ir į klausimus atsakė komandos vyriausiasis treneris Svajūnas Česnulis kartu su asistentu Henriku Grigu.
Po gana sėkmingo Baltijos taurės turnyro, kuriame lietuviai iškovojo dvi pergales ir vienerias lygiąsias, komandai iškeltas tikslas žaisti Europos čempionato „Elitiniame“ atrankos etape. Rinktinės pagrindinė filosofija – stiprybė vienybėje, komandai buvo diegiama disciplina, profesionalumas, pozityvus elgesys.
Per 10 mėnesių, kurias turėjo trenerių štabas nuo paskyrimo, rinktinė surengė 5 stovyklas ir peržiūrėjo daugiau nei 40 kandidatų, bendravo su klubų treneriais, stebėjo žaidėjus gyvai. Kiekvienoje stovykloje buvo atliekami žaidėjų fiziniai testavimai, o pagal informaciją apie jų žaidimą ar treniruotes klubuose atitinkamai paskirstomas krūvis.
Susirinkimuose pasitelkus vaizdo medžiagą žaidėjams buvo siekiama tiek įkvėpti motyvacijos, tiek pademonstruoti įvairūs deriniai standartinėse situacijose ar kituose elementuose. Pasitelkiant modernią programinę įrangą žaidėjams, jų treneriams ir klubams buvo siunčiama statistika apie jų pasirodymus.
Pasak S. Česnulio, pasiruošimui koją kišo tai, į kontrolines rungtynes dėl žaidėjų užimtumo klubuose nepavykdavo surinkti pilnos sudėties. Paskutinėje stovykloje klubinis tvarkaraštis taip atsiliepė, nes buvo žaidėjų, kurie atvyko ruoštis atrankos kovoms išsekę, dar kiti iš užsienio stovyklą atkeliavo tik paskutinę dieną prieš pirmąsias rungtynes. Dar trys žaidėjai nepasveiko po traumų. Iš teigiamos pusės paminėti komandos nusiteikimas ir geros treniruočių sąlygos.
Varžovai baudė negailestingai
Ruošiantis pirmajai dvikovai su Bosnija ir Hercegovina pristigo informacijos apie būsimus varžovus. Rungtynių eigą galėjo pakeisti jų pradžia, kai lietuviai neišnaudojo labai geros progos. Varžovai savo ruožtu už beveik kiekvieną klaidą nubaudė – per visas trejas rungtynes jie iš 9 gerų progų išnaudojo 8. Lietuvos U-19 rinktinei tik antrose rungtynėse su Austrija pavyko pasinaudoti savo ginklu – standartinėmis situacijomis, kuomet pelnyti du įvarčiai. Per trečią susitikimą Azerbaidžanas klaidų mūsiškiams vėl nedovanojo.
Tokius rezultatus U-19 rinktinės treneris įvertino kaip labai neigiamus ir teigė, jog dėl to prisiima atsakomybę. Kalbėdamas apie trūkumus, jis atkreipė dėmesį į personalo rinktinėje kaitos problemą, žaidėjų ugdymo tęstinumo, kurį suteikia Nacionalinė futbolo akademija, naudą rinktinėms, pasiūlė steigti apskričių rinktines, koreguoti kontrolinių rungtynių tvarkaraštį, tobulinti analizės sritį, ragino klubus atsakingiau žiūrėti į žaidėjų išleidimą į rinktines.
Anot S. Česnulio, nepaisant rezultato, pozityviai nuteikia žaidėjų individualus tobulėjimas, nes pagrindinis jaunių rinktinų tikslas – paruošti futbolininkus jaunimo ir galiausiai – vyrų rinktinei.
V.Vaškūnas (dešinėje, S. Čirbos archyvo nuotr.)
Propagavo atakuojantį futbolą
U-17 rinktinės ciklą ir rezultatus apibendrino treneris Vytautas Vaškūnas, fizinio rengimo treneris Marius Čeliauskas, analitikas Linas Treigys, kiti jo padėjėjai.
Rinktinės treneriai kartu su žaidėjais nusprendė laužyti standartus ir žengiant drąsesniu keliu propaguoti atakuojantį futbolą. Komandos žaidimo koncepcijoje buvo diegiamas greitas perėjimas (tranzicija) iš gynybos į puolimą ir atvirkščiai, staigus kamuolio atkovojimas neleidžiant varžovams įsižaisti.
Per kelerius metus dirbant su šios amžiaus grupės futbolininkais kasmet buvo peržiūrima nuo 60 iki 100 kandidatų, kol pastaruoju metu apsistota ties 31-35 žaidėjų branduoliu. Atrenkant žaidėjus stebėtas ne tik jų taktinis, fizinis ir techninis pasiruošimas, bet ir motyvacija bei psichologinis tvirtumas, užsispyrimas, lyderių savybės. Išrenkant galutinį 18 žaidėjų sąrašą treneriai spręsdami paskutines dilemas atsižvelgė ir į pačių žaidėjų nuomones.
Nuo 2015-ųjų rinktinės kontrolinių rungtynių tvarkaraštis buvo itin intensyvus – sužaista 21 dvikova, iš jų laimėta 12, 5 lygiosios ir 4 pralaimėjimai, įmušti 34 įvarčiai ir praleisti 25. Planuojant treniruočių stovyklas jos buvo skirstomos pagal atskirus blokus – pavyzdžiui vienoje stovykloje akcentuotas fizinis pasiruošimas ir perėjimas į gynybą.
Rinktinėje pasitelkiant modernias technologijas analizuojamas ne tik žaidimas, bet ir fizinis pasiruošimas. U-17 komandos žaidėjai per atrankos kovas pasiekė savo fizinių pajėgumų piką ir pagal tam tikrus parametrus (pvz. šuoliai, sprintai ir kt.) pasiekė net 7 rekordus. Vertinant rungtynių statistiką dviejų metų laikotarpyje, rinktinei pavyko pagerinti savo smūgių rodiklius.
Iki tikslo pritrūko nedaug
Vertinant atrankos rezultatus V. Vaškūnas pripažino, jog galutinis rezultatas labai nuvylė, tačiau pastebėjo, jog komandą nuo sėkmės ir nesėkmės skyrė plona linija. Kontroliniame turnyre ji buvo palanki – sėkminga baudinių serija leido nugalėti, nors nesėkminga galėjo nublokšti smarkiai žemyn. Atrankos varžybų dvikovoje su turkais lietuviai per dramatišką pridėtinį laiką neišnaudojo progos, kuri galėjo atnešti pergalę bei kelialapį į kitą etapą, ir paskutinėmis sekundėmis praleidę įvartį pralaimėjo 0:1.
Konstatuota, jog atrankoje rinktinei nepavyko žaisti pakankamai greito futbolo, puolimo grandyje neatsirado lyderio ir trūko aštrumo. Teigiamai įvertintas varžovų spaudimas, laimėtos dvikovos ir kovos dvasia. Anot V. Vaškūno, pozityvu tai, jog dalis žaidėjų gerai užsirekomendavo ir sudomino užsienio klubų skautus.
Treneris atskleidė, jog komandos viduje ambicijos buvo dar didesnės nei vien patekti į kitą etapą, nes jo požiūriu verta kelti pačius aukščiausius tikslus. V. Vaškūno nuomone, komandai būtų naudinga ir psichologo pagalba, nes treneriui sudėtinga būti specialistu visose srityse.
Atsakydamas į klausimą apie žaidėjų ruošimą, treneris siūlė plėsti akademijų tinklą ir tokiu būdu suteikti galimybę į pilnavertį ugdymo procesą įtraukti kuo daugiau gabių žaidėjų, kurie gali pranykti iš akiračio tuo atveju, jei regione neturi komandos, su kuria galėtų pilnaverčiai treniruotis ir rungtyniauti. Pavyzdžiu treneris įvardino tai, jog dalis U-17 rinktinės narių yra kilę iš nedidelių miestų, kuriuose nėra profesionalių klubų.