Reikalavimas Vilniaus regiono futbolo sąjungai: Dėl tikrovės neatitinkančių, Lietuvos futbolo federacijos dalykinę reputaciją žeminančių žinių paneigimo paskelbimo.
1. Vilniaus regiono futbolo sąjunga (toliau – VRFS) 2019-07-16 antrą kartą išplatino viešą pranešimą (toliau – Pranešimas) apie Lietuvos futbolo federacijos (toliau – LFF) Vykdomojo komiteto (toliau – VK) nario VRFS Prezidento Pauliaus Malžinsko veiksmus LFF VK posėdyje, kuriame balsuojant buvo nuspręsta teikti VK nario Arūno Pukelio kandidatūrą LFF Konferencijai į LFF II viceprezidento pareigas.
2. Pranešime buvo išplatintos ir visuomenės informavimo priemonėse toliau platinamos žemiau nurodomos tikrovės neatitinkančios ir LFF dalykinę reputaciją žeminančios žinios bei neetiškai pareikštos nuomonės:
2.1. „VRFS valdyba nori atkreipti dėmesį, kad pagal LFF įstatų 41 straipsnį viceprezidentus renka LFF Konferencija, o ne VK, kuris tik procedūriškai patvirtina kandidatūras, už kurias balsuos LFF Konferencija. Kitaip sakant, VK nariai nebalsuoja už kandidatus, o tik formaliai tvirtina siūlomas kandidatūras ir teikia jas LFF Konferencijai. Suinteresuotų asmenų bandymas šį VRFS prezidento P.Malžinsko balsavimą pateikti kaip pritarimą A.Pukelio kandidatūrai yra federacijos vadovų nekompetencijos požymis arba atvira manipuliacija bandant suklaidinti futbolo bendruomenę ir žiniasklaidą”.
2.2. „VRFS prezidentui P.Malžinskui taip pat reiškiamas priekaištas, kad jis balandžio 30 d. posėdyje neinformavo LFF VK apie balandžio 29 d. VRFS valdybos susirinkime priimtą sprendimą nepalaikyti Konferencijoje A. Pukelio kandidatūros į LFF antro viceprezidento postą. VRFS valdyba pabrėžia, kad be sprendimo nepalaikyti Konferencijoje A. Pukelio kandidatūros, buvo papildomai ir vieningai nutarta, kad nei P.Malžinskas, nei kiti VRFS valdybos nariai jokių komentarų apie valdybos sprendimo motyvus nepalaikyti A. Pukelio kandidatūros neteiks ir niekaip šio sprendimo nekomentuos. Be to, LFF įstatai nenumato „pareigos“ ar mechanizmo atskirai informuoti LFF VK narius apie tokius priimtus sprendimus, tad VRFS valdybos vieningą nutarimą vykdęs prezidentas P.Malžinskas nepažeidė įstatų ir tinkamai atstovavo Asociacijos VRFS nariams ir jų interesams LFF Konferencijoje”.
2.3. „VRFS valdyba apgailestauja, kad LFF viešoje erdvėje ir toliau platina tikrovės neatitinkančią informaciją, manipuliuoja selektyviai atrinktais faktais ir tokiais veiksmais daro žymiai didesnę žalą LFF dalykinei reputacijai, nei P. Malžinsko įrašai asmeninėje facebook paskyroje, skleidžiant viešąjį interesą ginančią informaciją”.
2.4. „Bandymai įtikinti futbolo visuomenę, kad VRFS prezidentas P.Malžinskas palaikė A.Pukelio kandidatūrą, dar kartą įrodo, kad LFF vadovai atstovauja ne Lietuvos futbolo, o agresyvių grupių, norinčių bet kokiomis priemonėmis išlaikyti įtaką federacijai, interesus”.
Dėl 2.1 – 2.4. punktuose nurodytų tikrovės neatitinkančių žinių bei neetiškai pareikštų nuomonių paskleidimo:
3. VRFS klaidingai nurodo, kad LFF įstatų 41 straipsnyje yra nurodyta, kad “pagal LFF įstatų 41 straipsnį viceprezidentus renka LFF Konferencija, o ne VK, kuris tik procedūriškai patvirtina kandidatūras, už kurias balsuos LFF Konferencija. Kitaip sakant, VK nariai nebalsuoja už kandidatus, o tik formaliai tvirtina siūlomas kandidatūras ir teikia jas LFF Konferencijai.
4. Pirma, LFF įstatų 41 straipsnyje nėra VRFS nurodoma LFF viceprezidentų skyrimo tvarka. Antra, LFF įstatų 42 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kad kandidatus užimti atitinkamo LFF viceprezidento postą siūlo VK, kandidatus taip pat gali siūlyti ir LFF nariai. Tokiu būdu P.Malžinskas 2019-04-30 VK posėdyje balsuodamas už A.Pukelio kandidatūros teikimą į LFF II viceprezidento pareigas LFF Konferencijai tiek de jure, tiek de facto pasisakė už šio asmens kandidatūros teikimą LFF Konferencijai.
5. Antra, atkreiptinas VRFS valdybos dėmesys į tai, kad P.Malžinskas tinkamai atstovaudamas VRFS (atsižvelgdamas į jos priimtus sprendimus) nesutikdamas su šios kandidatūros teikimu LFF Konferencijai galėjo balsuoti „prieš“ arba pasiūlyti kitą kandidatūrą. Tačiau P.Malžinskas nusprendė balsuojant palaikyti A.Pukelio kandidatūros siūlymą LFF Konferencijai.
6. Trečia, VRFS valdyba vadovaujantis LFF įstatų 42 straispnio 2 dalimi pati turėjo teisę ne tik nepritarti A.Pukelio kandidatūros teikimui LFF Konferencijai, bet ir teisę pati teikti LFF VK kandidatūrą Konferencijai į LFF II Viceprezidento pareigas. Tai, kad nei P.Malžinskas, nei VRFS valdyba nepasinaudojo LFF įstatų suteiktomis teisėmis aktyviai dalyvauti LFF II viceprezidento kandidatūrų teikime LFF Konferencijai, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad VRFS valdyba sąmoningai siekia skaldyti futbolo bendruomenę, šmeižti ir žeminti LFF VK narius, LFF vadovybę, o ne dalykiškai dalyvauti LFF valdymo organų formavime.
7. Atkreiptinas dėmesys ir į VRFS pranešime nurodomas aplinkybes, kad be VRFS valdybos sprendimo nepalaikyti Konferencijoje A. Pukelio kandidatūros, buvo papildomai ir vieningai nutarta, kad nei P.Malžinskas, nei kiti VRFS valdybos nariai jokių komentarų apie valdybos sprendimo motyvus nepalaikyti A. Pukelio kandidatūros neteiks ir niekaip šio sprendimo nekomentuos. Tokia VRFS valdybos sprendimu patvirtinta pozicija prieštarauja VRFS valdybos elgesiui viešai skelbiant savo poziciją dėl LFF Konferencijoje priimtų sprendimų post factum. Tokiu būdu VRFS ne tik nesilaiko LFF įstatų, LFF VK sprendimų, bet taip pat nesilaiko ir savo valdymo organo – valdybos sprendimų.
8. Atkreipiame VRFS valdybos dėmesį į tai, kad vadovaujantis LFF įstatų 14 straipsnio 1 dalimi LFF VK gali laikinai sustabdyti LFF nario, kuris pažeidžia LFF įstatus, LFF priimtus sprendimus ar jų nevykdo, ar vykdo netinkamai, narystę. Toks LFF VK sprendimas įsigalioja iš karto po sprendimo priėmimo. Narystė yra stabdoma iki kitos LFF Konferencijos, išskyrus tuos atveju, kai LFF VK nustato kitaip.
Dėl LFF dalykinės reputacijos žeminimo:
9. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requ?te no 16657/03, 12 Juillet 2007, par. 82, LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-371/2014 (S)).
10. Tokia neobjektyvi, neparemta egzistuojančiais faktais paskleista informacija akivaizdžiai žemina LFF dalykinę reputaciją, nes ją skleidžiant yra abejojama LFF veiklos skaidrumu ir teisėtumu. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis LFF įstatų 2 straipsnio 4 dalimi LFF veiklos tikslas yra ir veiklos skaidrumo ir sąžiningumo užtikrinimas, prevencija veiklos, kuri gali kaip nors pakenkti LFF ar futbolo kaip sporto šalo įvaizdžiui.
11. Atsižvelgiant į tai, jog VRFS akivaizdžiai pažeidė principines Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, taip tyčia pažemindama LFF dalykinę reputaciją, tai yra pagrindas reikalauti, jog VRFS būtų įpareigota paneigti ir/ar pašalinti tikrovės neatitinkančią, LFF dalykinę reputaciją žeminančią informaciją.
12. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Posūkis“ ir kt. v. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2014). EŽTT akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014). Teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimą ribojimo proporcingumo kriterijai išsamiai aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014.
13. EŽTT yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Kadangi šio reikalavimo 2.1 – 2.4. punktuose nurodytos tikrovės neatitinkančios žinios ir neetiškai pareikštos nuomonės buvo VRFS išplatintos ir paskleistos visuomenės informavimo priemonėms, LFF turi teisę reikalauti per dvi savaites nuo šio reikalavimo išsiuntimo paneigti minimą informaciją. Pareiga savo lėšomis paskelbti prašomo turinio paneigimus tenka klaidinančią, tikrovės neatitinkančią ir LFF dalykinę reputaciją žeminančią informaciją išplatinusiai VRFS valdybai.
15. Vadovaujantis tuo kas aukščiau išdėstyta reikalaujame visuomenės informavimo priemonėse, visiems asmenims, kuriems VRFS išplatino 2.1-2.4 punktuose nurodyta paskleistą tikrovės neatitinkančią, LFF dalykinę reputaciją žeminančią informaciją bei neetiškai pareikštą nuomonę, paskelbti tokio turinio paneigimą:
„VRFS valdybos 2019-07-16 paskelbtame ir išplatintame pranešime
„Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) valdyba, reaguodama į 2019 m. liepos 15 dieną Lietuvos futbolo federacijos (LFF) išplatintą pranešimą spaudai ir Asociacijai bei žiniasklaidos priemonėms adresuotą „Reikalavimą Nr. 332“, konstatuoja, kad siekdama pasiteisinti prieš futbolo bendruomenę dėl jai garbės nedarančio sprendimo išrinkti Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentą Arūną Pukelį antru LFF viceprezidentu, LFF ir toliau skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją.
Primename, kad VRFS valdyba liepos 11 d. paneigė ir kaip neatitinkančius tikrovės įvertino federacijos generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus žodžius, pasakytus per spaudos konferenciją, kad „visi tame posėdyje (2019 m. balandžio 30 d. vykęs VK posėdis dėl A. Pukelio kandidatūros siūlymo į LFF antro viceprezidento postą) dalyvavę VK nariai, tame tarpe ir P. Malžinskas, pasisakė už šio asmens tapimą antruoju viceprezidentu“. Mėgindama pagrįsti šį teiginį federacija liepos 15 d. išplatino žiniasklaidai šio VK posėdžio protokolo išrašą.
VRFS valdyba nori atkreipti dėmesį, kad pagal LFF įstatų 41 straipsnį viceprezidentus renka LFF Konferencija, o ne VK, kuris tik procedūriškai patvirtina kandidatūras, už kurias balsuos LFF Konferencija. Kitaip sakant, VK nariai nebalsuoja už kandidatus, o tik formaliai tvirtina siūlomas kandidatūras ir teikia jas LFF Konferencijai. Suinteresuotų asmenų bandymas šį VRFS prezidento P.Malžinsko balsavimą pateikti kaip pritarimą A.Pukelio kandidatūrai yra federacijos vadovų nekompetencijos požymis arba atvira manipuliacija bandant suklaidinti futbolo bendruomenę ir žiniasklaidą.
VRFS prezidentui P.Malžinskui taip pat reiškiamas priekaištas, kad jis balandžio 30 d. posėdyje neinformavo LFF VK apie balandžio 29 d. VRFS valdybos susirinkime priimtą sprendimą nepalaikyti Konferencijoje A. Pukelio kandidatūros į LFF antro viceprezidento postą. VRFS valdyba pabrėžia, kad be sprendimo nepalaikyti Konferencijoje A. Pukelio kandidatūros, buvo papildomai ir vieningai nutarta, kad nei P.Malžinskas, nei kiti VRFS valdybos nariai jokių komentarų apie valdybos sprendimo motyvus nepalaikyti A. Pukelio kandidatūros neteiks ir niekaip šio sprendimo nekomentuos. Be to, LFF įstatai nenumato „pareigos“ ar mechanizmo atskirai informuoti LFF VK narius apie tokius priimtus sprendimus, tad VRFS valdybos vieningą nutarimą vykdęs prezidentas P.Malžinskas nepažeidė įstatų ir tinkamai atstovavo Asociacijos VRFS nariams ir jų interesams LFF Konferencijoje.
VRFS valdyba apgailestauja, kad LFF viešoje erdvėje ir toliau platina tikrovės neatitinkančią informaciją, manipuliuoja selektyviai atrinktais faktais ir tokiais veiksmais daro žymiai didesnę žalą LFF dalykinei reputacijai, nei P. Malžinsko įrašai asmeninėje facebook paskyroje, skleidžiant viešąjį interesą ginančią informaciją.
Bandymai įtikinti futbolo visuomenę, kad VRFS prezidentas P.Malžinskas palaikė A.Pukelio kandidatūrą, dar kartą įrodo, kad LFF vadovai atstovauja ne Lietuvos futbolo, o agresyvių grupių, norinčių bet kokiomis priemonėmis išlaikyti įtaką federacijai, interesus”.
Yra paskelbtos tikrovės neatitinkančios, LFF dalykinę reputaciją žeminančios žinios bei neetiškai pareikštos nuomonės:
„VRFS valdyba nori atkreipti dėmesį, kad pagal LFF įstatų 41 straipsnį viceprezidentus renka LFF Konferencija, o ne VK, kuris tik procedūriškai patvirtina kandidatūras, už kurias balsuos LFF Konferencija. Kitaip sakant, VK nariai nebalsuoja už kandidatus, o tik formaliai tvirtina siūlomas kandidatūras ir teikia jas LFF Konferencijai. Suinteresuotų asmenų bandymas šį VRFS prezidento P.Malžinsko balsavimą pateikti kaip pritarimą A.Pukelio kandidatūrai yra federacijos vadovų nekompetencijos požymis arba atvira manipuliacija bandant suklaidinti futbolo bendruomenę ir žiniasklaidą”.
„VRFS prezidentui P.Malžinskui taip pat reiškiamas priekaištas, kad jis balandžio 30 d. posėdyje neinformavo LFF VK apie balandžio 29 d. VRFS valdybos susirinkime priimtą sprendimą nepalaikyti Konferencijoje A. Pukelio kandidatūros į LFF antro viceprezidento postą. VRFS valdyba pabrėžia, kad be sprendimo nepalaikyti Konferencijoje A. Pukelio kandidatūros, buvo papildomai ir vieningai nutarta, kad nei P.Malžinskas, nei kiti VRFS valdybos nariai jokių komentarų apie valdybos sprendimo motyvus nepalaikyti A. Pukelio kandidatūros neteiks ir niekaip šio sprendimo nekomentuos. Be to, LFF įstatai nenumato „pareigos“ ar mechanizmo atskirai informuoti LFF VK narius apie tokius priimtus sprendimus, tad VRFS valdybos vieningą nutarimą vykdęs prezidentas P.Malžinskas nepažeidė įstatų ir tinkamai atstovavo Asociacijos VRFS nariams ir jų interesams LFF Konferencijoje”.
„VRFS valdyba apgailestauja, kad LFF viešoje erdvėje ir toliau platina tikrovės neatitinkančią informaciją, manipuliuoja selektyviai atrinktais faktais ir tokiais veiksmais daro žymiai didesnę žalą LFF dalykinei reputacijai, nei P. Malžinsko įrašai asmeninėje facebook paskyroje, skleidžiant viešąjį interesą ginančią informaciją”.
„Bandymai įtikinti futbolo visuomenę, kad VRFS prezidentas P.Malžinskas palaikė A.Pukelio kandidatūrą, dar kartą įrodo, kad LFF vadovai atstovauja ne Lietuvos futbolo, o agresyvių grupių, norinčių bet kokiomis priemonėmis išlaikyti įtaką federacijai, interesus”.
Aukščiau nurodytos paskelbtos žinios bei neetiškai pareikšta nuomonė yra prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina LFF dalykinę reputaciją“.
16. Nepaskelbus aukščiau nurodyto turinio paneigimo, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.24 str. įstatyme nustatyta tvarka LFF kreipsis į teismą su ieškiniu reikalaujant pripažinti LFF dalykinės reputacijos pažeidimą, priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
