Futbolo klubai, akademijos, rajonų savivaldybių atstovai Utenoje rinkosi į seminarą pasikeisti patirtimi, pasisemti naujų idėjų kaip stiprinti klubų struktūrą, jaunimo ugdymą.
Panašus susitikimas trečią kartą rengiamas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) klubų licencijavimo skyriaus iniciatyva. Seminaro dalyvius pasveikino LFF prezidentas Tomas Danilevičius. Į Uteną iš Šveicarijos taip pat atvyko svarbias pareigas užimantis svečias – UEFA Klubų licencijavimo skyriaus vadovas Alešas Zavrlis.
Buvęs Slovėnijos futbolo federacijos generalinis sekretorius pasidalino informacija apie tendencijas Europos futbole, gerąja mažesniųjų valstybių praktika, jaunimo akademijų sėkmės priežastimis, Slovėnijos futbolo modeliu.
„Džiaugiuosi, kad galiu padėti savo konsultacijomis ne tik dėl licencijavimo, tačiau ir dėl kitų iššūkių, su kuriais susiduriate vystydami futbolą Lietuvoje. Žinau, jog svarstote pasikeitimus jaunimo ugdymo sistemoje. Tai labai svarbi sritis. Ugdyti jaunus žaidėjus ypač svarbus tokioms mažesnius resursus turintiems šalims kaip Lietuva. Turite investuoti į jaunimą, infrastruktūrą, masinį futbolą. Iš vienos pusės yra socialinis aspektas, o iš kitos – kaip tvarus verslo modelis. Svarbu stiprinti aukščiausios lygos klubų darbą su jaunimu“, – sakė A. Zavrlis.
Pasak LFF licencijavimo skyriaus vadovo Lauryno Zibolio, analizuojant klubų struktūras nuo šiol didžiausias dėmesys kreipiamas į gerosios praktikos klubus – tuos, kurie suderina viešąją ir privačią partnerystę, t.y. savivaldybė yra tarp klubo dalininkų arba skiria jam tikslines lėšas jaunimo ugdymui, o visos vaikų komandos yra klubo struktūroje.
„Tik tokius klubus laikome pilnaverčiais, tokie klubai stabilumą, tvarumą ir pagrindą augimui randa vietos bendruomenėje, jos narių dalyvavime ir iniciatyvose Neatsitiktinai susirinkome Utenoje, nes „Utenis“ yra tarp žengiančių šiuo keliu ir savo kryptinga veikla sudomino jau ne vieną aplinkinę savivaldybę ar klubą. Mes tikimės, kad „Utenis“ taps tarsi viso Rytų Lietuvos regiono garvežiu, kaip kadaise tokiu klubu tapo Gargždų „Banga“ Vakarų Lietuvoje. Kviečiame kitus dalyvius pasiimti iš aptariamų praktikų tai, kas geriausia ir susikoncentruoti į tikro klubo sukūrimą savo mieste“, – teigė L. Zibolis.
Jis pastebėjo, jog tiek Lietuvoje, tiek Europoje klubų finansavimas auga, gerėja ekonominė aplinka, per pastarąjį dešimtmetį pagėrėjo ir infrastruktūra – miestuose atsirado nemažai naujų aikščių, todėl pagrindinis dėmesys dabar krypsta į kokybišką darbą su jaunais žaidėjais.
„Nuo vaikų iki veteranų komandos klubas turi būti viena struktūra arba jis turi turėti savo akademiją. Tokių klubų per dvi pagrindines lygas turime jau beveik dešimt. Vadinasi, esame pusiaukelėje, tačiau tendencijos akivaizdžios – vaikų komandų su sutartimis laikai futbole jau eina į pabaigą ir tą pripažino LFF Vykdomasis komitetas prieš dvi savaites nustatęs galutinius laikotarpius A ir I lygos klubams pabaigti sovietmetį menančias praktikas. Noriu pabrėžti, klubų struktūrų kaita nėra savitikslė. Ugdant jaunimo komandas klube ir tam užsitikrinus savivaldybės tikslinę paramą realus tampa vaikų skaičiaus augimas, noriai atnaujinamos ugdymo metodikos, daugėja licencijuotų trenerių, lankstesnis tampa trenerių darbas, orientuojamasi į žaidėjo individualių sugebėjimų ugdymą, galų gale žaidėjai ugdomi ne bet kam, tačiau pagrindinei klubo komandai papildyti. Trumpai tariant, ugdymo veikla klubo kontekste įgauna prasmę ir sukuria visiškai kitokią vertę“, – teigė licencijavimo specialistas.
Apie patirtį kuriant klubo akademijas, plėtrą apskrities miestuose papasakojo Utenos „Utenio“ klubo vadovas Artūras Gimžauskas ir Plungės „Babrungo“ direktorė Diana Jonaitienė.
„Prieš ketverius metus Utenoje futbolas buvo ketvirtas sportas pagal masiškumą. Pasirinkome klubinį kelią nuo pirmų žingsnių kartu su savivaldybe. Reikėjo daug įtikinėti, kad tas kelias yra perspektyvus. Džiaugiuosi, kad savivaldybe ryžosi perduoti vaikų ugdymą mums. Išnaudojome tą pasitikėjimą ir dabar futbolas vaikų tarpe yra pirmas Utenoje. Tačiau iššūkių dar nemažai – pradedant nuo įstatyminės bazės, kuri yra pasenusi“, – kalbėjo A. Gimžauskas.
„Utenio“ klubas pastaruoju metu ieško galimybių bendradarbiavimui Molėtuose ir kituose miestuose. Klubas taip pat vasarą tapo vienu iš nedaugelio mūsų šalyje, kuris pagal panaudos sutartį iš savivaldybės perėmė stadiono administravimą. „Norime, kad stadionas būtų kuo gyvesnis – nekalbame tik apie futbolo varžybas ar turnyrus. Siekiame pritraukti kitas sporto šakas, sudominti įvairia veikla ir burti savo bendruomenę, auginti klubo narių skaičių“, – sprendimą argumentavo A. Gimžauskas.
Šiaulių savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas ir Šiaulių futbolo akademijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Reda Mockienė kalbėjo apie iššūkius atliekant įstaigos reorganizaciją iš biudžetinės į viešąją.
Toks žingsnis Šiauliuose atliktas siekiant gerinti jaunimo ugdymo kokybę, pritraukti privačių rėmėjų, paramos, pačiai akademijai tapti klubu arba klubo dalimi ir įgyti galimybę gauti kompensacijas už žaidėjų ugdymą. Seminaro dalyviai supažindinti su naujovėmis licencijavimo taisyklėse bei futbolo mokyklų sertifikavimu, vyko nemažai diskusijų apie galimus kelius ir priemones siekiant kokybiško jaunimo ugdymo.
Seminaro pristatymai:
Viešoji ir privati partnerystė Lietuvos futbolo klubuose (L. Zibolis)
LFF futbolo mokyklų sertifikavimo sistemos pristatymas (L. Zibolis)
Europos futbolo klubų tendencijos ir Slovėnijos futbolo apžvalga (A. Zavrl)
Utenos “Utenio” veiklos apžvalga (A. Gimžauskas)
