Sporto infrastruktūros gerinimas ir plėtra valstybėms atneša ne tik ekonominę, bet ir socialinę grąžą.
Planuojant ir vykdant investicijas į infrastruktūrą, itin svarbu gerai įvertinti ir investicijų kuriamą vertę: Lietuvos futbolo federacija (LFF) kartu su Vilniaus universiteto (VU) mokslininkais apskaičiavo pastarųjų penkerių metų LFF investicijų į futbolo infrastruktūros projektus ekonominę ir socialinę grąžą – ji siekia net apie 7,8 mln. eurų.
„LFF savo veikloje siekia racionaliai įvertinti vykdomų investicijų kuriamą vertę ne tik šalies ekonomikai, bet ir visuomenei. Tai yra vienintelis būdas, norint sužinoti realią investicijų grąžą ir siekiant efektyviai planuoti naujas investicijas bei siekti maksimalios naudos valstybei. Investicijos į sportinės veiklos ir fizinio aktyvumo skatinimo veiklų, o ypač – infrastruktūros, kokybės ir patrauklumo gerinimą bei prieinamumo visuomenei didinimo priemones, potencialiai yra viena iš geriausių, ekonomiškai pagrįstų ir atsiperkančių priemonių, darančių teigiamą įtaką ne tik aukšto meistriškumo sportininkų parengimui ar sporto industrijos vertės didinimui, bet leidžiančių spręsti ir įvairias visuomenės socialines problemas“, – sako LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Per 2017–2021 m. laikotarpį į skirtingų Lietuvos miestų sporto aikštynų infrastruktūrą LFF investavo beveik 2 mln. eurų. Investicijos buvo skirtos dirbtinų aikščių dangų įrengimui Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Širvintų, Panevėžio, Kretingos, Naujosios Akmenės ir Kėdainių miestuose, taip pat Vilniaus futbolo stadiono ir Kauno treniruočių centro infrastruktūros gerinimui.
Pasak LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus, investicijos į sporto infrastruktūros gerinimą skirtinguose regionuose padeda pasiekti subalansuotą plėtrą ir kuria realią vertę ne tik futbolui, bet ir valstybei – sudaro geresnes sąlygas talentų ugdymui ir leidžia spręsti įvairias socialines problemas visoje Lietuvoje.
Penkerių metų LFF investicijų į infrastruktūrą grąža Lietuvai – apie 7,8 mln. eurų
VU atlikto futbolo kuriamos vertės tyrimo duomenimis, sportinė veikla ir fizinis aktyvumas sukuria reikšmingą naudą visuomenei, o šių rezultatų socialinė ir ekonominė grąža yra ženkliai didesnė nei priemonių įgyvendinimo kaina, pavyzdžiui, investicijų į infrastruktūrą apimtis.
Tyrimas atskleidė, kad 1 į futbolo infrastruktūrą investuotas euras Lietuvoje gali sugeneruoti iki 4 eurų socialinės ir ekonominės naudos. VU atlikti skaičiavimai parodė, kad per pastaruosius penkerius metus (2017–2021 m.) LFF investicijų į sporto infrastruktūrą ekonominė ir socialinė grąža Lietuvai potencialiai siekia net apie 7,8 mln. eurų.
„Investicijų į sporto infrastruktūrą kuriamos vertės tyrimas leidžia įvertinti, kokia yra reali investicijų nauda. Itin reikšminga vertė kuriama per socialinį aspektą – geresnę visuomenės fizinę ir psichologinę sveikatą, asmeninio tobulėjimo skatinimą, socialinių ir bendruomeninių ryšių plėtojimą“, – tyrimo rezultatus komentavo LFF generalinis sekretorius E. Stankevičius.
Remiantis VU analizės duomenimis, fizinis aktyvumas turi poveikį širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų, diabeto ir demencijos prevencijai, taip pat lemia geresnę savijautą ir sveiką gyvenimo būdą. Itin reikšminga nauda generuojama, vertinant fizinio aktyvumo teigiamą poveikį žmonių psichologinei sveikatai: nauda pasireiškia per medicininių, reabilitacijos ir slaugos paslaugų kaštų sutaupymą, išvengtą produktyvumo dėl ligos ar blogos savijautos sumažėjimą.
Dalyvavimas sporto veiklose taip pat skatina asmeninį žmonių tobulėjimą. Mokslo atstovų teigimu, įsitraukimas į sportines veiklas jauname amžiuje (tiek 11–18 metų, tiek studentų amžiaus kategorijose) daro įtaką geresniems mokymosi pasiekimams, kas ateityje lemia žmogiškojo kapitalo augimą, išreiškiamą didesnėmis pajamomis ir kuriama pridėtine verte.
Pažymėtina, kad, dalyvavimas sporto veiklose, ypač vertinant 10–24 m. amžiaus kategorijos vyrų bei padidintos socialinės rizikos grupes ar regionus, kur kitų užimtumo formų prieinamumas yra menkas, mažina polinkį įsitraukti į nusikalstamas veiklas, prisideda prie saugesnės bendruomeninės aplinkos kūrimo, didesnės socialinės įtraukties ir socialinio kapitalo augimo.
VU tyrimo duomenimis, investicijų į sporto infrastruktūrą generuojama ekonominė nauda pasireiškia naujai sukurtos infrastruktūros sukūrimo ir palaikymo veiklų pridėtine verte, kuriamomis naujomis darbo vietomis, padidėjusiu šalia esančio nekilnojamojo turto patrauklumu ir verte, taip pat įvairiomis išlaidomis sporto paslaugoms, inventoriui, renginiams.
LFF generalinio sekretoriaus E. Stankevičiaus teigimu, šiemet LFF ketina investuoti 2 393 215 eurų į 12 šalies sporto infrastruktūros projektų: 1 200 000 eurų bus skirta dirbtinų aikščių dangų įrengimui net 10-yje Lietuvos miestų, 193 215 eurų bus investuota į Vilniaus futbolo stadiono ir 1 000 000 eurų į Kauno treniruočių centro infrastruktūros gerinimą.
„LFF ir toliau aktyviai prisidės prie futbolo infrastruktūros gerinimo ir plėtros Lietuvoje. Atliktų tyrimų duomenys suteikia galimybę investicijas suplanuoti labai tiksliai ir kurti realią naudą. Norime jauniesiems futbolo talentams sudaryti visapusiškas sąlygas augti ir tobulėti, o kartu – kurti vertę šalies visuomenei, ekonomikai ir spręsti socialines problemas“, – sakė LFF generalinis sekretorius E. Stankevičius.
